Biblijos knygos
1 ir 2 Karalių knygos sudaro ištisinį pasakojimą, kuris yra 1 ir 2 Samuelio knygų tęsinys. Biblijoje šis pasakojimas buvo sudėtas į dvi knygas, veikiausiai dėl didelės pasakojimo apimties. Šiose knygose skaitome pasakojimus apie karalius, valdžiusius po karaliaus Dovydo
1 ir 2 Karalių knygos yra didelio istorinio darbo, apimančio Jozuės
1 Karalių knygoje yra pateikiami pasakojimai apie įvairius Izraelio ir Judo karalius.
Metraščių pirma knyga (gr. paraleipomenōn A „praleistieji dalykai I“, lot. chronicorum / verba dierum „dienos žodžiai“ / paralipomenon I) ir Metraščių antra knyga hebrajų tradicijoje anksčiau sudarė vieną Metraščių knygą (hebr. diḇrėi hajjamīm „dienos žodžiai“); graikiškajame Septuagintos vertime ji padalyta į dvi dalis, o nuo XV a. šį paprotį perėmė hebrajų Biblija. Kaip rodo graikiškasis pavadinimas, čia papildoma Samuelio ir Karalių knygose užrašyta išrinktosios tautos istorija.
Samuelio pirmoje knygoje skaitome apie pranašą Samuelį, apie karalių Saulių, kuris yra pirmasis Izraelio karalius, ir apie karaliaus Dovydo
1 ir 2 Karalių knygos sudaro ištisinį pasakojimą, kuris yra 1 ir 2 Samuelio knygų tęsinys. Biblijoje šis pasakojimas buvo sudėtas į dvi knygas, veikiausiai dėl didelės pasakojimo apimties. Šiose knygose skaitome pasakojimus apie karalius, valdžiusius po karaliaus Dovydo
1 ir 2 Karalių knygos yra didelio istorinio darbo, apimančio Jozuės
2 Karalių knyga yra istorinių pasakojimų apie Izraelio ir Judo karalystes tęsinys. Jį iš esmės galima suskirstyti į dvi dalis:
Visuotinai sutariama, kad Antrą laišką korintiečiams tikrai parašė Paulius
Metraščių antra knyga (gr. paraleipomenōn B „praleistieji dalykai II“, lot. chronicorum / verba dierum „dienos žodžiai“ / paralipomenon II) kartu su Metraščių pirma knyga hebrajų tradicijoje sudaro vieną Metraščių knygą
(hebr. diḇrėi hajjamīm „dienos žodžiai“); graikiškajame Septuagintos vertime ji padalyta į dvi dalis, o nuo XV a. šį paprotį perėmė hebrajų Biblija. Kaip rodo graikiškasis pavadinimas, čia papildoma Samuelio ir Karalių
knygose užrašyta išrinktosios tautos istorija.
2 Samuelis prasideda iškart pasibaigus 1 Samueliui. Abi knygos sudaro ištisinį pasakojimą, tačiau Biblijoje ji visuomet pristatoma per dvi knygas. Pasakojimas tęsiasi dar 1 Karaliuose ir 2 Karaliuose. 2 Samuelio knygos pagrindinė tema yra Dovydo valdymas
2 Samuelio 1 skyrius yra 1 Samuelio knygos pasakojimo pabaiga ir apibendrinimas. Tuo tarpu toliau skaitant nuo 2 Samuelio 2 skyriaus, šią knygą galima skirti į tris dalis.
Tekste nerandama jokių istorinių užuominų, pagal kurias būtų galima nustatyti Abdijo veiklos laikotarpį. Pranašystės
Abdijo knyga yra trumpiausia Biblijos knyga, esanti Senajame Testamente. Ji susideda tik iš vieno skyriaus, kuris turi dvi dalis:
Agėjas pranašauja 520 m. pr. Kr. Dauguma mokslininkų mano, kad ši knyga, kokia yra dabar, buvo parašyta beveik tuo pačiu laikmečiu. Po keleto redakcinių štrichų ji turėjo būti baigta maždaug 518–516 m. pr. Kr.
Agėjo knyga yra antroji trumpiausių Senojo Testamento knygų, kurią sudaro tik 38 eilutės. Už šią knygą dar kiek trumpesnė pranašo Abdijo
Amoso knyga yra viena seniausių pranašiškų knygų Biblijoje.
Pranašo Amoso knygoje galima išskirti dvi dalis: Amoso 1-6 ir Amoso 7-9.
Antras laiškas korintiečiams tai vienas asmeniškiausių Pauliaus parašytų laiškų.
Antrasis laiškas tesalonikiečiams parašytas Pauliaus
Antras laiškas tesalonikiečiams atrodo tarsi tam tikras Pirmo laiško tesalonikiečiams perdarytas variantas.
Antras laiškas Timotiejui yra priskiriamas apaštalui Pauliui
Antrą laišką Timotiejui greičiausiai parašė ne Paulius
Antras laiškas Timotiejui yra vienas iš „pastoracinių laiškų“. Šie laiškai, kaip matyti iš jų įžanginės dalies, yra skirti artimiems Pauliaus bendradarbiams: Timotiejui ir Titui. Tačiau šiuose laiškuose visada turimi omeny ir po Pauliaus ateinančios kartos mokytojai. Tai akivaizdu iš šiuose laiškuose aptariamų temų.
Antrame laiške Timotiejui pateikiamos gairės pastoracinei veiklai krikščionių bendruomenėje.
Apaštalų darbai tai knyga apie krikščionių Bažnyčios pradžią ir raidą. Joje pasakojama kaip geroji Jėzaus
Apaštalų darbai ir Luko evangelija
Apaštalų darbus
Žodis „apokrifas“ kilęs iš graikiško žodžio „apokryfos“, reiškiančio „paslėptas“. Buvo manoma, kad dauguma Biblijos knygų yra skirtos visiems, tačiau kai kurių knygų turinys buvo „paslėptas“, skirtas tik išrinktiesiems. Šios knygos buvo vadinamos „apokrifais“. Buvo teigiama, jog apokrifuose esama slaptų žinių, ir šios žinios skirtos ne masėms, o tik tam tikrai grupei išrinktųjų.
Apreiškimo knyga pagrįsta vizijomis, kurias rašytojas turėjo Patmos saloje. Jonas rašė, kad jis kenčia sunkumus ir yra Patmo saloje, nes skelbė gerąją naujieną apie Jėzų
Knyga siekiama padrąsinti krikščionis išsaugoti tikėjimą. Nėra žinoma, kada ši knyga buvo parašyta.
Apreiškimo Jonui knygą tikriausiai parašė keliaujantis pranašas Jonas. Nėra žinoma, kada tiksliai ši knyga buvo parašyta.
Apreiškimas Jonui tai paskutinė Naujojo Testamento knyga.
Apreiškimo Jonui
Vienas iš labiausiai paplitusių psalmių
Žodis „Biblija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „biblia“, reiškiančio „knygos“. Bibliją, kaip žinoma, sudaro įvairios knygos. Be to, terminas „biblia“ lotynų kalba netrukus įgijo „šventosios knygos“ reikšmę. Jis tapo pačiu knygos vardu – Biblija.
Biblija dažniausiai laikoma viena didele knyga, vienu vienetu. Viena vertus, tai teisinga, nes Biblija daugelį šimtmečių funkcionavo kaip vienetas. Kita vertus, svarbu suvokti, kad iš pradžių Biblija nebuvo tik viena knyga.
Biblija yra ne tik tikėjimo knyga, bet ir literatūrinių tekstų rinkinys.
Žodis „Biblija“ kilęs iš žodžio „biblia“. Iš pradžių tai buvo graikiškas žodis, žodžio „biblion“ – „knyga“ – daugiskaita, todėl „biblia“ reiškė „knygos“. Žodis „biblia“ graikų kalboje taip pat buvo vartojamas kai kurioms raštų kolekcijoms pavadinti. Dažnai „biblia“ būdavo derinamas su kitu žodžiu, nurodančiu, kokia tai kolekcija, pavyzdžiui: „ta biblia ta hagia“ – „šventosios knygos“, minimos 1 Makabiejų 12:9.
Mokslininkai Bibliją tyrinėjo ištisus šimtmečius. Tyrinėjant Bibliją visada buvo svarbiausi trys dalykai:
Danieliaus knygos pasakojimai buvo sudėstyti Babilonijos tremties
Danieliaus knygoje pasakojami įvykiai įvyko Babilonijos tremties
Danieliaus knygoje galima išskirti dvi pagrindines dalis. Pirma dalis susideda iš pasakojimų, o antroji – apokaliptinė
Danieliaus knyga Septuagintoje
