Biblijos knygos

1 ir 2 Karalių knygos sudaro ištisinį pasakojimą, kuris yra 1 ir 2 Samuelio knygų tęsinys. Biblijoje šis pasakojimas buvo sudėtas į dvi knygas, veikiausiai dėl didelės pasakojimo apimties. Šiose knygose skaitome pasakojimus apie karalius, valdžiusius po karaliaus Dovydo.

1 ir 2 Karalių knygos yra didelio istorinio darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Samuelio ir 2 Samuelio knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga turbūt datuojama 550–500 m. pr. Kr. Knygoje aprašomi įvykiai, įvykę nuo dešimtojo amžiaus prieš Kristų iki devintojo amžiaus prieš Kristų.

Samuelio pirmoje knygoje skaitome apie pranašą Samuelį, apie karalių Saulių, kuris yra pirmasis Izraelio karalius, ir apie karaliaus Dovydo iškilimą. Samuelio pirma ir antra knygos sudaro ištisinį pasakojimą. Biblijoje šis pasakojimas išsidėsto dar dviejose knygose ir tęsiasi Karalių pirmoje ir antroje knygose.

1 Samuelis yra didelio istorinio aprašomojo darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Karalių ir 2 Karalių knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga turbūt datuojama 550–500 m. pr. Kr.

1 Samuelyje kalbama apie pereinamąjį laikotarpį nuo teisėjų iki karalių. Mąstydami apie 1 Samuelio teksto išdėstymą prie šios knygos turime įtraukti ir 2 Samuelio 1 skyrių.

1 ir 2 Karalių knygos sudaro ištisinį pasakojimą, kuris yra 1 ir 2 Samuelio knygų tęsinys. Biblijoje šis pasakojimas buvo sudėtas į dvi knygas, veikiausiai dėl didelės pasakojimo apimties. Šiose knygose skaitome pasakojimus apie karalius, valdžiusius po karaliaus Dovydo.

1 ir 2 Karalių knygos yra didelio istorinio darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Samuelio ir 2 Samuelio knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga datuojama turbūt 550–500 m. pr. Kr. Knygoje aprašomi įvykiai, įvykę nuo dešimtojo amžiaus prieš Kristų iki devintojo amžiaus prieš Kristų.

Visuotinai sutariama, kad Antrą laišką korintiečiams tikrai parašė Paulius. Tačiau ekspertai nesutaria, ar šis tekstas nuo pat pradžių buvo viename laiške. Gali būti ir taip, kad šį tekstą į vieną laišką apjungė vėlesnis redaktorius, panaudodaamas du, tris, keturis ar net penkis laiškus, kuriuos Paulius galėjo būti parašęs korintiečiams.

2 Samuelis prasideda iškart pasibaigus 1 Samueliui. Abi knygos sudaro ištisinį pasakojimą, tačiau Biblijoje ji visuomet pristatoma per dvi knygas. Pasakojimas tęsiasi dar 1 Karaliuose ir 2 Karaliuose. 2 Samuelio knygos pagrindinė tema yra Dovydo valdymas.

1 ir 2 Samuelis yra didelio istorinio aprašomojo darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Karalių ir 2 Karalių knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga turbūt datuojama 550–500 m. pr. Kr.

Abdijo knyga yra ketvirtoji Dvylikos pranašų raštų kolekcijos knyga.

Tekste nerandama jokių istorinių užuominų, pagal kurias būtų galima nustatyti Abdijo veiklos laikotarpį. Pranašystės, kuriomis prasideda knyga, rodo, jog pranašas Abdijas savo mokymu buvo artimas pranašui Jeremijui. Abdijo 1:1-4 labai nuosekliai atkartoja Jeremijo 49:14-16 tekstą.

Agėjo knyga yra dešimtoji Dvylikos pranašų raštų kolekcijos knyga.

Agėjo knyga yra antroji trumpiausių Senojo Testamento knygų, kurią sudaro tik 38 eilutės. Už šią knygą dar kiek trumpesnė pranašo Abdijo knyga.

Amoso knyga yra trečioji Dvylikos pranašų raštų rinkinio knyga.

Pranašo Amoso knygoje galima išskirti dvi dalis: Amoso 1-6 ir Amoso 7-9.

Antrasis laiškas tesalonikiečiams parašytas Pauliaus vardu, tačiau tebevyksta diskusijos dėl laiškos autorystės ir datavimo.

Antras laiškas Timotiejui yra priskiriamas apaštalui Pauliui ir yra adresuotas jo bendradarbiui Timotiejui. Laiške pateikiami nurodymai krikščionių bendruomenės vadovams. Pirmas ir Antras laiškas Timotiejui kartu su Laišku Titui yra žinomi kaip „pastoraciniai laiškai“.

Laiške nurodytas autoriaus vardas - Paulius, nors egzistuoja ir versijų, kad šį ir kai kuriuos kitus Pauliaus autorystei priskiriamus laiškus galėjo būti parašęs ir vienas iš Pauliaus mokinių. Priklausomai nuo požiūrio į autorystę randasi ir skirtingos nuomonės dėl laiško datavimo.

Apaštalų darbai tai knyga apie krikščionių Bažnyčios pradžią ir raidą. Joje pasakojama kaip geroji Jėzaus naujiena pasklido po visą pasaulį. Apaštalų darbų knyga yra parašyta to paties autoriaus kaip ir Evangelija pagal Luką ir sudaro jos tęsinį.

Apaštalų darbai ir Luko evangelija yra parašyti to paties autoriaus.

Apaštalų darbų knyga prasideda įžanga ir retrospektyvia apžvalga (Apd 1). Tęsinys rutuliojasi aplink du veikėjus: Petrą ir Paulių. 

Panašu, kadApaštalų darbus autorius rašė pirmiausia ne žydų kilmės krikščionims. Jis stengiasi paaiškinti žydiškus teksto elementus. Be to, jo veikale matome visiems duris atveriančius visuotinės krikščionybės aspektus.

Apreiškimo knyga pagrįsta vizijomis, kurias rašytojas turėjo Patmos saloje. Jonas rašė, kad jis kenčia sunkumus ir yra Patmo saloje, nes skelbė gerąją naujieną apie Jėzų.
Knyga siekiama padrąsinti krikščionis išsaugoti tikėjimą. Nėra tiksliai žinoma, kada ši knyga buvo parašyta.

Apreiškimo Jonui knygą Jonas parašė septynių laiškų forma septynioms krikščionių bažnyčioms (Revelation 1:4 ir Revelation 2:1-3:22). Minimi miestai yra išsidėstę palyginti nedideliame Romos imperijos Azijos provincijos plote (Vakarų Turkija). Svarbiausias miestas iš septynių paminėtų bažnyčių buvo Efezas. Jis buvo už 80 kilometrų nuo Patmo.

Vienas iš labiausiai paplitusių psalmių žanrų yra atgailos psalmės – iš 150 psalmių 40 galėtų būti priskirta šiai kategorijai.

Žodis „Biblija“ kilęs iš žodžio „biblia“. Iš pradžių tai buvo graikiškas žodis, žodžio „biblion“ – „knyga“ – daugiskaita, todėl „biblia“ reiškė „knygos“. Žodis „biblia“ graikų kalboje taip pat buvo vartojamas kai kurioms raštų kolekcijoms pavadinti. Dažnai „biblia“ būdavo derinamas su kitu žodžiu, nurodančiu, kokia tai kolekcija, pavyzdžiui: „ta biblia ta hagia“ – „šventosios knygos“, minimos 1 Makabiejų 12:9.

Danieliaus knygos pasakojimai buvo sudėstyti Babilonijos tremties laikotarpiu, po to, kai 586 m. pr. Kr. karalius Nebukadnecaras sunaikino Jeruzalę.

Danieliaus knygoje pasakojami įvykiai įvyko Babilonijos tremties laikotarpiu.

Danieliaus knygoje galima išskirti dvi pagrindines dalis. Pirma dalis susideda iš pasakojimų, o antroji – apokaliptinė, pilna regėjimų.

Danieliaus knyga Septuagintoje yra ilgesnė nei hebrajų bei aramėjų kalbomis užrašytame tekste. Yra žinoma, kad vėliau šią knygą papildė trys tekstai.