Danieliaus knyga: datavimas

Danieliaus knygoje pasakojami įvykiai įvyko Babilonijos tremties laikotarpiu.

Tradiciškai knyga datuojama Babilonijos tremties laikotarpiu. Tuo metu aukštesnysis žydų visuomenės sluoksnis buvo ištremtas į Babiloniją jos karaliui Nebukadnecarui 586 m. pr. Kr. užgrobus ir sunaikinus Jeruzalę.

Šiais laikais dauguma mokslininkų atmeta mintį, kad Danieliaus knyga buvo parašyta Babilonijos tremties laikotarpiu. Jų argumentai grindžiami istorinių tyrimų ir knygos kalbos bei stiliaus studijų rezultatais.

Šiuolaikiniai mokslininkai laikosi bendros nuomonės, kad dabartinė knygos versija datuojama nuo II a. pr. Kr. pirmosios pusės, apie 165 m. pr. Kr., nes autorius, pasirodo, puikiai išmano istoriją po Aleksandro Didžiojo mirties (323 m. pr. Kr.) iki Antiocho Epifano valdymo laikotarpio (175-164 m. pr. Kr.).

Knygos pagrindą sudaro Makabiejų sukilimas, kurio metu buvo priešinamasi žiauriam Graikijos valdovui Antiochui IV Epifanui, ypač didėjančiam graikų kišimuisi į žydų religinę praktiką ir kultūrinius papročius.

Danieliaus knygos autorius apie šį pasipriešinimą atvirai nerašė, bet norėdamas parodyti savo poziciją slapta panaudojo pasakojimus iš ankstesniojo laikotarpio.