Krikščionybė

Aba – aramėjiškas žodis, reiškiantis „tėvas“. Tai vienas iš kreipinių į tėvą, vartotų šeimoje. Krikščionims „Aba“ taip pat yra kreipimosi į Dievą forma.

Amen yra hebrajiškas žodis, reiškiantis „tikrai“ arba „užtikrintai“, ir kilęs iš veiksmažodžio amen, reiškiančio „turėti tikėjimą“ ir „būti patikimu“. Amen Biblijoje vartojamas kaip šaukinys: pasibaigus maldai, priesaikai ar garbinimui klausantys žmonės garsiai taria „amen“, taip patvirtindami savo sutikimą.

Sąvoka „antikristas“ (graikiškai „antichristos“) Biblijoje atsiranda 1 Jono ir 2 Jono laiškuose. Čia kalbama apie pagrindinį Jėzaus priešininką laikų pabaigoje. Antikristo atėjimo tema Jono laiškų skaitytojams turėjo padėti teisingai pasirinkti. Kitose Naujojo Testamento knygose kalbama apie kitus panašius personažus, pasirodysiančius laikų pabaigoje.

Antroji Pauliaus misijų kelionė prasideda ir baigiasi Sirijos Antiochijos mieste. Per šią kelionę jis aplanko įvairius Mažosios Azijos ir Graikijos miestus. Apie šią antrąją misijų kelionę mums pasakoja Apaštalų darbų 15:36-18:22.

Evangelijose pagal Matą, Morkų ir Luką Jėzus paskiria dvylika mokinių apaštalais. Jie sudaro atskirą mokinių grupę ir yra Jėzaus atstovai.

Dalį Danieliaus knygos (Danieliaus 7-12) sudaro regėjimai ir jų paaiškinimai. Pirmajame Danieliaus 7 regėjime aprašomas vienas iš Danieliaus sapnų.

Biblijoje arkangelai yra ypatinga ir svarbi angelų grupė. Pasibaigus Babilono tremčiai judaizme iškilo mintis, jog tarp angelų egzistuoja hierarchija. Arkangelų vieta – šios hierarchijos viršuje. Senajame Testamente nerandame jų pavadintų vardais, tačiau jie minimi Antrojo kanono knygose ir du kartus minimi Naujajame Testamente (1 Tesalonikiečiams 4: 16; Judo 1: 9).

Atleidimas reiškia nusikaltimo arba nuodėmės ištrynimą. Tai gali padaryti tik nuskriaustas asmuo. Kai tik šis asmuo atleidžia už neteisingą elgesį, jo ir kaltininko santykiai atkuriami.

Naujajame Testamente atleidimas tiesiogiai susijęs su Jėzumi Kristumi. Tik dėl Kristaus aukos tikintieji yra išgelbėti nuo nuodėmės. Kaip natūralią Dievo atleidimo pasekmę tikintieji taip pat turėtų atleisti vienas kitam.

Atleidimas Senajame Testamente dažniausiai taikomas Dievo ir žmogaus santykiams. Žmogus yra priklausomas nuo savo kūrėjo, tačiau jį nuo kūrėjo skiria nuodėmė. Todėl žmonėms reikia Dievo atleidimo, kad susitaikymas būtų įmanomas.

Naujajame Testamente Belialas, arba Beliaras, yra įstatymų nepaisančio kunigaikščio, šėtono, vardas.

Naujajame Testamente „Dievo avinėliu“ dažniausiai vadinamas Jėzus. Kai kuriuose tekstuose jo mirtis laikoma auka nuodėmėms atleisti (žr., pavyzdžiui, Jono 1:29 ir Apreiškimo Jonui 5:8).

Panašiai kaip Evangelijoje pagal Luką, Karalystės laukimas randamas Εvangelijoje pagal Tomą, kurio raštai nebuvo įtraukti į Naująjį Testamentą. Karalystė nėra numatoma artimiausioje ateityje, bet ji jau yra tarp mūsų:

Evangelijose pagal Morkų ir Matą kalbama apie artėjančią Dievo Karalystę. Tačiau Jėzaus žodžiai apie Dievo karalystės atėjimą kėlė nemažai klausimų ankstyvajame bažnyčios istorijos etape. Tuo tarpu Evangelijose pagal Luką ir Joną šiai temai dėmesio skirta žymiai mažiau.

Senajame Testamente „Dievo sūnumi“ buvo vadinami tiek atskiri asmenys (karaliai ir teisieji), tiek žmonių grupė (Izraelio tauta). Tačiau krikščionių bendruomenei Dievo sūnus yra vienas – Jėzus, vienatinis Dievo Sūnus. Vis tik išlieka ir keletas panašumų su Senojo Testamento samprata: sūnystė pirmiausia siejasi su išrinkimu, o ne pagimdymu (kaip senovės mitologijoje).

Mūsų eros pradžioje tam tikra žydų tautos dalis ypač laukė Dovydo palikuonies, kad jis atkurtų buvusią Izraelio karalystę. Vardas „Dovydo sūnus“ siejasi su politiniu mesijo sampratos aspektu. Kai kurie šios srovės pasekėjai Jėzų laikė Dovydo sūnumi dėl jo žodžių ir veiksmų.

Naujojo Testamento laikais „namų Bažnyčia“ (namuose susiburianti tikinčiųjų bendruomenė) tapo krikščionių judėjimo pamatu.

Emanuelis – Izaijo 7:14 minimas kūdikiui suteiktas vardas. Naujajame Testamente šis pranašo Izaijo tekstas taikomas Jėzui.

Naujasis Testamentas gailestingumo sampratą nušviečia visai naujoje šviesoje nei Senasis Testamentas. Dievo gailestingumas pirmiausia reiškia tai, kad Dievas žmones gelbsti per Jėzų Kristų.