Ištikimybė Senajame Testamente: Dievo ištikimybė

Nors žmonės ištikimybės dažnai stokoja, Dievui ji yra viena iš esminių savybių. Jis yra ištikimybės Dievas. Žmonės besąlygiškai gali pasitikėti Dievu. Dievo ištikimybė išlieka nepaisant jo tautos neištikimybės.

Senajame Testamente ištikimybė nusako du svarbius Dievo santykio su žmonėmis aspektus:

Senajame Testamente žodis „ištikimas“ taip pat dažnai vartojamas apibūdinti patį Dievą ir padėti suprasti, kaip jis elgiasi su žmonėmis (žr. 2 Samuelio 2:6 ir Psalmės 86:15).

Hebrajiškas žodis „ištikimybė“ taip pat reiškia „patikimas“, „tvirtas“ ir „teisumas, teisingumas“. Kiekviena iš šių trijų sąvokų parodo tam tikrą Dievo ištikimybės aspektą santykiuose su savo tauta:

Kadangi Dievas yra ištikimas Dievas, žmonės gali visada juo pasitikėti; pasitikėti viskuo, ką jis sako ir daro. Dievo pasitikėjimas saugo žmoniją: „Tavo meilė ir tavo tiesa visada mane tesaugo!“ (Psalmės 40:12)

Dievo ištikimybė ir tiesa taip pat duoda žmonėms kryptį. Dievo ištikimybė veda žmones teisinga linkme (Psalmės 43:3). Jo ištikimybė ir meilė veda tuos, kurie vykdo Dievo įsakymus (Psalmės 25:10).

Jei Dievas yra ištikimas žmonėms, tai ir žmonių elgesys Dievo atžvilgiu turėtų pasireikšti ištikimybe. Gyvendamas kasdienį gyvenimą (1 Karalių 2:4), šaukdamasis Dievo (Psalmės 145:18) ar jo vardu prisiekdamas (Jeremijo 4:2) – visur žmogus turi elgtis patikimai ir sąžiningai, vadovaudamasis tiesa.

Bet net ir tada, kai jo tauta yra neištikima, Dievas lieka ištikimas: jo ištikimybė yra amžina (Psalmės 117:2).