Atleidimas Senajame Testamente
Atleidimas Senajame Testamente dažniausiai taikomas Dievo ir žmogaus santykiams. Žmogus yra priklausomas nuo savo kūrėjo, tačiau jį nuo kūrėjo skiria nuodėmė
Atleidimo būtinybė
Senajame Testamente Izraelio Dievas apibūdinamas kaip šventasis Dievas. Jis nesitaiksto su savo duotų įsakymų pažeidimu. Šio šventojo Dievo akivaizdoje žmogus susiduria su savo nuodėme. Eidamas prieš Dievo valią, žmogus praranda santykį su savo Kūrėju. Jis gyvena Dievo rūstybėje, todėl bijo Dievo teismo (žr., pvz., Psalm 38:3-4
Atleidimas per Dievo Gailestingumą
Tai, kad Dievas atleidžia žmonėms, Senajame Testamente priskiriama jo {topic_719_gailestingumui (žr. Isaiah 60:10
Būdai, kuriais galima atleisti
Senajame Testamente atleisti galima dėl:
-
Sandoros
tarp Dievo ir Izraelio: Dievas parodė Izraeliui savo meilę , pasirinkdamas juos kaip savo tautą. Dievas jiems atleidžia dėl ištikimybės sandorai ir iš meilės savo žmonėms. -
Aukų: jei kažkas buvo pažeidęs moralinę ar kulto taisyklę ir dėl to buvo nešvarus}, turėjo paaukoti
atlyginimo auką už nuodėmes (Exodus 29:14 ). Per šį ritualą nuodėmė} buvo atleista, o nešvarumas pašalintas. Kita galima auka nuodėmės atveju buvo auka už nuodėmes (Leviticus 5:16 ). Iš tiesų ši auka pirmiausia buvo savotiška bauda, jei kas nors būtų padaręs kitam žmogui žalos. -
Gailestis: Pirmiausia pranašiškuose tekstuose raginama nuoširdžiai gailėtis ir atgailauti. Daugelis pranašų} manė, kad tai svarbiau nei paaukoti teisingą auką už padarytą nuodėmę (žr., pvz.,
Hosea 6:6 ).
Susijusios Rašto vietos
Išėjimo 29.14 Išėjimo 34.6 - Išėjimo 34.9 Kunigų 5.16 Psalmynas 38.4 Izaijo 60.10 Danieliaus 9.16 Ozėjo 6.6Kviečiame prisijungti!
Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite: Prenumeratoje papildomai:
