Belialas

Naujajame Testamente Belialas, arba Beliaras, yra įstatymų nepaisančio kunigaikščio, šėtono, vardas.

Belialas Senajame Testamente

Belialas yra hebrajų kalbos žodis, reiškiantis „bevertis“, „beteisis“ arba „debilas“. Žmonės, kurie elgiasi nemoraliai, Senajame Testamente kartais vadinami „belialų sūnumis“ (t. y. „įstatymų nepaisymo sūnumis“, „įstatymų neturinčiais žmonės“).

Belialas Naujajame Testamente

Žydų tekstuose nuo Biblijos laikų Belialas minimas keletą kartų. Dažnai šis vardas netyčia parašomas kaip Beliaras. Šiuose tekstuose Belialu, arba Beliaru, vadinamas šėtonas, visų įstatymus paminančių karaliumi. Naujajame Testamente Belialas minimas taip pat (žr. 2 korintiečiams 6:15 ESV). 2 Tesalonikiečiams 2:3 šėtonas vadinamas „nedorybės žmogumi“, „pražūties sūnumi“, „prieštarautoju“ – tai ir yra Belialo vardo vertimas.

Susijusios Rašto vietos

2 Korintiečiams 6.15 2 Tesalonikiečiams 2.3

Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)

Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams.

Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<