Žydų ir bažnytinių metų šventės
Adventas – džiugaus laukimo laikas. Žvakių šviesa ir eglučių šakomis, riešutais ir šventiniais kepiniais ruošiamės Kalėdoms. Žodis „Adventas“ yra kilęs iš lotyniškojo
Penktadienį prieš Velykas krikščionys mini Jėzaus nukryžiavimą ir mirtį. Savaitė nuo Verbų sekmadienio iki šeštadienio prieš Velykas vadinama Didžiąja savaite. Ji yra Gavėnios laiko kulminacija.
FOTO: Purimo proga švenčiant žydų išgelbėjimą nuo Hamano sąmokslo ruošiami saldumynai, kurių pavadinimai susiję su Hamano vardu. Čia - "Hamano ausytės"
Jokia kita šventė nėra tokia žinoma ir mėgiama, kaip Kalėdos. Kalėdų senelius ir papuoštas eglutes gruodžio 25-ąją galima matyti visame pasaulyje. Daugumai žmonių kalėdinis laikas yra ypatingas. Ypač mažiesiems tai smagi patirtis, pilna žvaigždžių, žibintų ir vaidinimų prie prakartėlės. Kūčių vakaras yra pagrindinė šeimos šventė. Tačiau Kalėdos nėra seniausia ir svarbiausia krikščionybės šventė. Pagal svarbą reikšmingiausios yra Velykos: ne Jėzaus gimimas, o prisikėlimas pirmiesiems krikščionims buvo svarbiausias metų įvykis.
ILIUSTRACIJA: Sekminės (dail. Grão Vasco, 1530, Santa Cruz vienuolynas)
„Viešpats prisikėlė.“ – „Jis tikrai prisikėlė.“ Taip sveikinasi ortodoksai, auštant Velykų rytui. Rytų Bažnyčiose Velyknaktį vyksta visų metų iškilmingiausios ir gražiausios pamaldos.
Savaitė prieš Velykas vadinama Didžiąja savaite. Ji prasideda
