Izraelio šventės

FOTO: Purimo proga švenčiant žydų išgelbėjimą nuo Hamano sąmokslo ruošiami saldumynai, kurių pavadinimai susiję su Hamano vardu. Čia - "Hamano ausytės"

Judaizmui kaip religijai būdinga švenčių kultūra. Daugelis žydų švenčių yra kilusios iš piemenų ir žemdirbių švenčių, kurios vėliau buvo skirtos atminti gelbstinčius Dievo darbus istorijoje. Keičiantis metų ritmui, jos kartojasi.

Pascha (Pesachas

) primena Izraelio išlaisvinimą iš Egipto vergijos. Bibliniais laikais šios šventės išvakarėse šeimos aukodavo avinėlį. Po reformos, valdant karaliui Jozijui (žr. 36 psl.), aukojimas galėjo vykti tik Jeruzalėje. Pradedant švęsti, šeimoje pasakojama Išėjimo istorija. Visi Paschos valgiai primena tuometinių įvykių detales (Iš 12). Pascha švenčiama kovą arba balandį.

Iš karto po to švenčiama

Neraugintos duonos šventė (Matzot)

. Ji primena ėjimą per dykumą: taip, kaip izraelitai, išeidami iš Egipto, su savimi turėjo tik neraugintos duonos, nes neliko laiko iškepti raugintos duonos, taip ir žydai šią šventinę savaitę valgo tik neraugintą duoną.

Kita didelė metų šventė yra

Savaičių arba Sekminių šventė (Šavuot),

kuria minima kviečių derliaus pabaiga. Ji prasideda praėjus 50 dienų po pirmųjų derliaus vaisių paaukojimo ir yra padėka už Dievo palaimą laukuose. Vėliau šią dieną buvo atmenamas įstatymo paskelbimas ant Sinajaus kalno (žr. 23 psl.). Švenčiama gegužę arba birželį.

Baigiamoji metų derliaus šventė yra

Palapinių šventė (Sukot),

kai rudenį nuimamas vynuogių derlius. Ji buvo švenčiama, leidžiantis į piligriminę kelionę į Jeruzalę. Šią šventinę savaitę žmonės apsigyvendavo nedidelėse palapinėse, kaip anksčiau tikriausiai darydavo nurenkant vynuoges vynuogynuose. Vėliau ši šventė priminė Dievo palankumą izraelitams, kai šie keliavo per dykumą. Palapinių šventė švenčiama rugsėjį arba spalį.

Atpirkimo diena (Jom Kipuras),

likus penkioms dienoms iki Palapinių šventės, Senojo Testamento laikais buvo švenčiausia metų diena.  Tą dieną niekas negali dirbti, nes visa tauta išpažįsta Dievui savo nuodėmes ir prašo Jo atleidimo. Tik tą dieną vyriausiasis kunigas galėjo įeiti į švenčiausią šventyklos vietą ir aukurą apšlakstyti aukojamo gyvulio krauju nuodėmėms atpirkti. Be to, vienas ožys būdavo simboliškai užkraunamas Izraelio nuodėmėmis (atpirkimo ožys) ir išsiunčiamas tolyn dykumą.

Naujųjų metų šventė (Roš ha-ša-na),

primenanti Dievo sukurtą pasaulį, yra švenčiama rugsėjį arba spalį, nes žydų naujieji metai prasideda rudenį.

Per

Šviesos šventę (Chanuka)

 švenčiama Judo Makabiejaus pergalė ir šventyklos pašventinimas 165 m. pr. Kr. Šventė trunka aštuonias dienas. Kiekvieną šios šventės dieną uždegama vis kita aštuonšakės žvakidės žvakė, papildoma žvakė skirta kitoms uždegti. Šviesos šventė švenčiama lapkritį arba gruodį.

Purimas

primena tautos išgelbėjimą per Esterą (Est 9) ir švenčiamas vasarį arba kovą.

​© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018