Verbų sekmadienis ir Didysis ketvirtadienis

Savaitė prieš Velykas vadinama Didžiąja savaite. Ji prasideda

Verbų sekmadieniu,

primenančiu Jėzaus įžengimą į Jeruzalę (Mt 21, 1–11). Ten Jėzus norėjo su savo mokiniais atšvęsti Paschos šventę (apie Paschą žr. 24–25 psl.). Jis atvyko į miestą, jodamas ant asilo, ir taip išpildė pranašystę dėl laukiamo taikos karaliaus: „Pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės“ (Mt 21, 5; plg. Iz 62, 11 ir Zch 9, 9). Jėzus sutinkamas džiugiais šūksniais ir sveikinamas kaip „Dovydo sūnus“. Katalikiškose bendruomenėse vykstančios Verbų sekmadienio procesijos dar ir šiandien primena, kaip žmonės tuo metu išreiškė savo garbinimą: klodami ant kelio prieš Jėzų medžių šakeles ir net savo drabužius, kad Jis galėtų joti tarsi kilimu.

Daugelis Jėzaus amžininkų tikriausiai vylėsi, kad Jis išlaisvins žydų tautą nuo romėnų – gal netgi surengdamas sukilimą. Tačiau Jo karalystė buvo įgyvendinta visai kitu būdu. Jo kelias vedė iki kryžiaus.

Prieš tai Jis su savo mokiniais valgė šventinę Paskutinę vakarienę (Mk 14, 17–26; Lk 22, 14–20). Per ją Jis jiems pasakė, kad ši jų pokylio bendruomenė nesibaigs Jo mirtimi. Jis, kuris žmones atvedė pas Dievą, ir toliau bus su jais, jeigu jie Jo vardu sės prie bendro stalo – Jis ragino juos tai daryti. Įsteigdamas Eucharistiją, kuri minima

Didįjį Ketvirtadienį,

apie savo būsimą kančią ir mirtį Jis aiškino kaip savo gyvybės ir viso savo asmens atidavimą dėl žmonių. Kai šiandien švenčiame Paskutinę vakarienę, per duoną ir vyną patiriame, kad šis atsidavimas yra skirtas ir mums, kad Jis šią akimirką yra mūsų bendruomenėje ir mus sutaikina su Dievu. Nusidėjėliai, Pelenų trečiadienį išstumti iš bendruomenės, Didįjį ketvirtadienį baigdavo savo atgailos laiką ir būdavo vėl priimami į bendruomenę, kuri susitaikiusi galėdavo švęsti Jėzaus mirtį ir prisikėlimą. Katalikų Bažnyčioje Didįjį ketvirtadienį kunigas simboliškai plauna bendruomenės narių kojas, prisimenant, kaip Jėzus plovė savo mokinių kojas ir taip atliko vergo darbą (Jn 13, 2–17). Tiek Paskutinė vakarienė, tiek kojų plovimas Didįjį ketvirtadienį, kitaip nei kitos Didžiosios savaitės dienos, yra pilni šventinio džiaugsmo.

​© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018