Visuomenė ir valdymas

Karalius Agripa II yra Erodo Agripos I sūnus ir Erodo Didžiojo provaikaitis. Jis karaliavo nuo 48 m. po Kr. iki maždaug 93 m. po Kr.

Akadų kalba – Rytų semitų kalbų grupės kalba, kuria buvo kalbama senovės Mesopotamijoje. Akadų kalbos variantai, vartoti Asirijoje ir Babilonijoje, buvo vadinami asirų kalba ir babiloniečių kalba. Rašytinei kalbai babiloniečiai ir asirai naudojo iš šumerų kalbos perimtą dantiraštį. Dėl to dantiraščio raštas labai išsivystė.

Antiochas IV Epifanas buvo Sirijos karalius, valdęs II a. pr. Kr. Judėja taip pat pateko į jo valdžios įtaką. Jis išplėšė Jeruzalės šventyklą.

Augustas – pirmasis Romos imperijos valdovas. Tikrasis jo vardas Gajus Oktavijus, tačiau tapęs imperatoriumi jis gavo Augusto („išaukštintojo“) vardą. Romos imperiją jis valdė nuo 27 m. pr. Kr. iki 14 m.

Vėlesniuose Senojo Testamento tekstuose ir deuterokanoninėse knygose galime rasti iš Babilono kalendoriaus perimtus mėnesių pavadinimus. Babilono laikotarpiu (VI a. pr. Kr.) šį kalendorių naudojo ir Izraelis.

Padarius nusikaltimą viena iš bausmių galėjo būti bauda arba kompensacija. Bauda turėjo būti sumokama nukentėjusiajam (ar jo šeimos nariui).

Biblijos laikais bausmė buvo laikoma priemone tinkamai tvarkai visuomenėje atkurti. Tai, pagal biblinę mąstyseną, galėjo būti pasiekta įvairiais būdais, pavyzdžiui, skiriant:

Dantiraštis, seniau dar vadintas kyliaraščiu arba pleištaraščiu, tokį pavadinimą įgijo dėl ženklų (pažodžiui „pleišto formos“), sudarančių įvairius rašto ženklus (grafemas), formos. Jis buvo rašomas iš kairės į dešinę ir ant molinių lentelių.

Denaras, arba denarijus – senovės romėnų piniginis vienetas, daugmaž vienos dienos darbo užmokestis gerai apmokamam darbininkui. Denaro vertė prilygo vienos drachmos vertei.

Kaip auką Dievui izraelitai turėjo atiduoti dešimtadalį savo derliaus ar kaimenės produkcijos. Jokūbas pirmasis pažadėjo Dievui atseikėti dešimtadalį nuo visko, ką iš jo gauna (Pradžios 28:22).

Erodas Antipas – Erodo Didžiojo sūnus. Po tėvo mirties, nuo 4 m. pr. Kr. iki 39 m., jam pavedama valdyti Galilėjos ir Perėjos sritis. Erodas Antipas nukirsdino Jonui Krikštytojui galvą. Pagal Luko Evangeliją, jis taip pat dalyvauja nuteisiant Jėzų mirti.

Erodas Didysis buvo Romos imperijai priklausiusios Judėjos provincijos karalius, valdęs 37–4 m. pr. Kr. Tai buvo sumanus, didelius statybos projektus vykdęs valdytojas. Tačiau jis taip pat buvo žiaurus ir kerštingas.

Kai kurios sąvokos Naujajame Testamente vaidina svarbų vaidmenį esenų literatūroje. Tačiau tokie tvirtinimai nereiškia, kad pirmieji krikščionys buvo esenai.

Eunuchas – karaliaus dvaro tarnas senovės Artimuosiuose Rytuose. Paprastai jam būdavo pašalinamos sėklidės.

Jėzaus laikais fariziejai buvo svarbūs žydų tautos religiniai vadovai.

Fariziejų mokymas bei tradicijos yra aprašyti rabinų literatūroje, kuri atsirado 70 m., po Jeruzalės sunaikinimo. Šioje literatūroje svarbi vieta skiriama daugeliui žmonių, kurie taip pat ir kitur minimi kaip žymūs fariziejai (pavyzdžiui, Gamalielis, žr. Apaštalų darbų 5:33-39).

Biblijoje kartais kalbama apie fizines bausmes, pavyzdžiui nuplakimą. Tačiau vykdant šią bausmę, pagal Pakartoto įstatymo 25:1-3, negali būti daugiau nei keturiasdešimt kirčių.

Graikiškų monetų, be talento ir drachmos, būta ir daugiau: mina, stateras, obolas, chalka ir lepta. Biblijos vertimuose jų pavadinimai minimi nedažnai, nes tiksli jų vertė tekste nėra tokia svarbi.

Biblijoje minimų senovės Rytų valstybių valdovai kartais turėdavo daug žmonų, kurios gyvendavo specialioje, joms skirtoje, patalpoje – hareme.

Biblijos knygos parašytos hebrajų, aramėjų ir graikų kalbomis.

Biblijoje yra įvairių nuorodų apie ilgio matavimą. Daugelis ilgio matų buvo paremti žmogaus galūnių išmatavimais.

Žodis „stadionas“ pasiskolintas iš varžybų trasos ilgio Olimpijoje. Lenktynių trasa stadione buvo apie 185 metrų ilgio.

Uolektis yra atstumas nuo alkūnės taško iki vidurinio piršto galo, ty maždaug 44 centimetrai. Ši uolektis dar vadinama uolektimi „pagal seną standartą“, tokį pavadinimą randame 2 Chronicles 3: 3. Uolektis Biblijoje paprastai yra apytikriai 52 centimetrai.

Klaudijus yra ketvirtasis Romos imperatorius, valdęs 41–54 m. pr. Kr.

Naujojo Testamento laikais šeimininkas turėjo teisę išlaisvinti savo vergus. Tai buvo galima padaryti formaliai ar neformaliai, šeimininkui esant gyvam ar vykdant jo valią po mirties. Dažnai po kelis dešimtmečius savo šeimininkui išdirbę vergai būdavo išlaisvinami.

Išprievartavimas Senajame Testamente vertinamas kaip sunkus nusikaltimas. Sprendžiant išžaginimo bylas buvo atsižvelgta į du pagrindinius klausimus:

Senovėje kalendoriai taip pat buvo naudojami metams skirstyti. Biblijoje randame įvairių kalendorių pėdsakų.

Biblijoje karalienės paprastai karaliauja ne vienos. Karalienė pirmiausia buvo karaliaus žmona ar motina ir tik retkarčiais pati įgydavo didelę galią ar valdžią.