Visuomenė ir valdymas
Abas – penktasis babiloniečių kalendoriaus
Apie 1500 m. pr. Kr. senovės Artimųjų Rytų tautos pradėjo naudoti naują rašymo sistemą – abėcėlę arba alfabetą. Manoma, kad tokį rašymo būdą sukūrė finikiečiai. Abėcėlę sudarė 22 raidės, kiekviena iš jų nurodė konkretų priebalsį. Balsiai nebuvo rašomi. Šis rašymo būdas vadinamas „abėcėle“ arba „alfabetu“, kuris yra pirmųjų dviejų graikų abėcėlės raidžių junginys (Alfa – α ir Beta – β).
Abibas – pirmasis senovės Izraelio kalendoriaus
Adaras – dvyliktasis babiloniečių kalendoriaus
Karalius Agripa II yra Erodo Agripos I sūnus ir Erodo Didžiojo provaikaitis. Jis karaliavo nuo 48 m. po Kr. iki maždaug 93 m. po Kr.
Akadų kalba – Rytų semitų kalbų grupės kalba, kuria buvo kalbama senovės Mesopotamijoje. Akadų kalbos variantai, vartoti Asirijoje ir Babilonijoje, buvo vadinami asirų kalba ir babiloniečių kalba. Rašytinei kalbai babiloniečiai ir asirai naudojo iš šumerų kalbos perimtą dantiraštį. Dėl to dantiraščio raštas labai išsivystė.
Antiochas IV Epifanas buvo Sirijos karalius, valdęs II a. pr. Kr. Judėja taip pat pateko į jo valdžios įtaką. Jis išplėšė Jeruzalės šventyklą.
Archelajas yra vienas iš Erodo Didžiojo
Augustas – pirmasis Romos imperijos valdovas. Tikrasis jo vardas Gajus Oktavijus, tačiau tapęs imperatoriumi jis gavo Augusto („išaukštintojo“) vardą. Romos imperiją jis valdė nuo 27 m. pr. Kr. iki 14 m.
Vėlesniuose Senojo Testamento tekstuose ir deuterokanoninėse knygose galime rasti iš Babilono kalendoriaus perimtus mėnesių pavadinimus. Babilono laikotarpiu (VI a. pr. Kr.) šį kalendorių naudojo ir Izraelis.
Pirmą kartą Judo gyventojai buvo paimti į nelaisvę (žr. pirmąjį trėmimą į Babiloną
Padarius nusikaltimą viena iš bausmių galėjo būti bauda arba kompensacija. Bauda turėjo būti sumokama nukentėjusiajam (ar jo šeimos nariui).
Biblijos laikais bausmė buvo laikoma priemone tinkamai tvarkai visuomenėje atkurti. Tai, pagal biblinę mąstyseną, galėjo būti pasiekta įvairiais būdais, pavyzdžiui, skiriant:
Bulas – aštuntasis babiloniečių kalendoriaus
Chasidai – pamaldžių žydų grupė, pirmą kartą pasirodžiusi II a. pr. Kr. Tačiau jų kilmė lieka neaiški. Pagal 1 Makabiejų 2:42, chasidai buvo drąsūs žmonės, nes liko ištikimi Mozės įstatymui, kad ir kiek tai kainavo. Jie energingai priešinosi graikų kultūros įtakai žydų gyvenime. Chasidai yra vėlesnių žydų grupių, pavyzdžiui fariziejų
Dantiraštis, seniau dar vadintas kyliaraščiu arba pleištaraščiu, tokį pavadinimą įgijo dėl ženklų (pažodžiui „pleišto formos“), sudarančių įvairius rašto ženklus (grafemas), formos. Jis buvo rašomas iš kairės į dešinę ir ant molinių lentelių.
Maždaug 520 m. pr. Kr. persų karalius Darijus I (522-486 m. pr. Kr.) išleido dariko monetą. Darikas svėrė 8,4 gramo ir buvo pagamintas iš gryno aukso. Piniginė jo vertė buvo lygi 20 sidabro šekelių
Denaras, arba denarijus – senovės romėnų piniginis vienetas, daugmaž vienos dienos darbo užmokestis gerai apmokamam darbininkui. Denaro vertė prilygo vienos drachmos vertei.
Kaip auką Dievui izraelitai turėjo atiduoti dešimtadalį savo derliaus ar kaimenės produkcijos. Jokūbas pirmasis pažadėjo Dievui atseikėti dešimtadalį nuo visko, ką iš jo gauna (Pradžios 28:22).
Senovės Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Senąjį Testamentą, Dievas, kaip ir kiti dievai, dažnai buvo suvokiamas kaip karalius}.
Elulas – šeštasis babiloniečių kalendoriaus
Erodas Agripa I – Erodo Didžiojo
Erodas Antipas – Erodo Didžiojo sūnus. Po tėvo mirties, nuo 4 m. pr. Kr. iki 39 m., jam pavedama valdyti Galilėjos ir Perėjos sritis. Erodas Antipas nukirsdino Jonui Krikštytojui galvą. Pagal Luko Evangeliją, jis taip pat dalyvauja nuteisiant Jėzų mirti.
Erodas Didysis buvo Romos imperijai priklausiusios Judėjos provincijos karalius, valdęs 37–4 m. pr. Kr. Tai buvo sumanus, didelius statybos projektus vykdęs valdytojas. Tačiau jis taip pat buvo žiaurus ir kerštingas.
Ypač daug apie esenus
Kai kurios sąvokos Naujajame Testamente vaidina svarbų vaidmenį esenų literatūroje. Tačiau tokie tvirtinimai nereiškia, kad pirmieji krikščionys buvo esenai.
Etanimas – septintasis senovės Izraelio kalendoriaus
Eunuchas – karaliaus dvaro tarnas senovės Artimuosiuose Rytuose. Paprastai jam būdavo pašalinamos sėklidės.
Jėzaus laikais fariziejai buvo svarbūs žydų tautos religiniai vadovai.
Fariziejai Naujajame Testamente minimi daugiau nei šimtą kartų. Evangelijose
Fariziejų mokymas bei tradicijos yra aprašyti rabinų literatūroje, kuri atsirado 70 m., po Jeruzalės sunaikinimo. Šioje literatūroje svarbi vieta skiriama daugeliui žmonių, kurie taip pat ir kitur minimi kaip žymūs fariziejai (pavyzdžiui, Gamalielis, žr. Apaštalų darbų 5:33-39).
Filonas Aleksandrietis – žydų filosofas iš Aleksandrijos, gyvenęs nuo 20 m. pr. Kr. iki 50 m. po Kr. Parašė nemažai veikalų, kurių dauguma skirti Penkiaknygės
Biblijoje kartais kalbama apie fizines bausmes, pavyzdžiui nuplakimą. Tačiau vykdant šią bausmę, pagal Pakartoto įstatymo 25:1-3, negali būti daugiau nei keturiasdešimt kirčių.
1908 m., vykdant kasinėjimus vietovėje, kur bibliniais laikais plytėjo Gezero miestas, buvo rasta kalkakmenio plokštelė su galimai joje esančiu kalendoriumi. Plokštelės dydis yra maždaug 12x7 centimetrų, ir ji datuojama dešimtuoju amžiumi prieš Kristų. Tekstas parašytas senovės hebrajų kalba
Graikiškų monetų, be talento ir drachmos, būta ir daugiau: mina, stateras, obolas, chalka ir lepta. Biblijos vertimuose jų pavadinimai minimi nedažnai, nes tiksli jų vertė tekste nėra tokia svarbi.
Biblijoje minimų senovės Rytų valstybių valdovai kartais turėdavo daug žmonų, kurios gyvendavo specialioje, joms skirtoje, patalpoje – hareme.
Hasmonėjai buvo kunigų-karalių giminė, valdžiusi nepriklausomą žydų valstybę nuo 134–37 m. pr. Kr. Jie buvo Makabėjų kunigo Matatijo ir jo penkių sūnų palikuonys, kurie vadovavo sukilimui prieš Seleukidus Antiochas IV Epifanas
Biblijos knygos parašytos hebrajų, aramėjų ir graikų kalbomis.
Ijaras – antrasis babiloniečių kalendoriaus
Biblijoje yra įvairių nuorodų apie ilgio matavimą. Daugelis ilgio matų buvo paremti žmogaus galūnių išmatavimais.
Žodis „stadionas“ pasiskolintas iš varžybų trasos ilgio Olimpijoje. Lenktynių trasa stadione buvo apie 185 metrų ilgio.
Uolektis yra atstumas nuo alkūnės taško iki vidurinio piršto galo, ty maždaug 44 centimetrai. Ši uolektis dar vadinama uolektimi „pagal seną standartą“, tokį pavadinimą randame 2 Chronicles 3: 3. Uolektis Biblijoje paprastai yra apytikriai 52 centimetrai.
Klaudijus yra ketvirtasis Romos imperatorius, valdęs 41–54 m. pr. Kr.
Naujojo Testamento laikais šeimininkas turėjo teisę išlaisvinti savo vergus. Tai buvo galima padaryti formaliai ar neformaliai, šeimininkui esant gyvam ar vykdant jo valią po mirties. Dažnai po kelis dešimtmečius savo šeimininkui išdirbę vergai būdavo išlaisvinami.
Išprievartavimas Senajame Testamente vertinamas kaip sunkus nusikaltimas. Sprendžiant išžaginimo bylas buvo atsižvelgta į du pagrindinius klausimus:
Juozapas Flavijus – Romos pilietybę gavęs žydų istorikas, gyvenęs pirmame mūsų eros amžiuje. Juozapą Flavijų ypač išgarsino jo istoriniai veikalai apie Žydų karą
Senovėje kalendoriai taip pat buvo naudojami metams skirstyti. Biblijoje randame įvairių kalendorių pėdsakų.
Biblijoje karalienės paprastai karaliauja ne vienos. Karalienė pirmiausia buvo karaliaus žmona ar motina ir tik retkarčiais pati įgydavo didelę galią ar valdžią.