Išlaisvinti vergai
Naujojo Testamento laikais šeimininkas turėjo teisę išlaisvinti savo vergus. Tai buvo galima padaryti formaliai ar neformaliai, šeimininkui esant gyvam ar vykdant jo valią po mirties. Dažnai po kelis dešimtmečius savo šeimininkui išdirbę vergai būdavo išlaisvinami.
Išlaisvinto vergo teisės ir atsakomybės
Išlaisvintas vergas negaudavo tokio paties statuso, kokį turėjo laisvas gimęs asmuo. Tačiau išlaisvintiems vergo vaikams toks statusas jau galėjo būti suteiktas.
Išlaisvintam vergui tekdavo nemažai pareigų. Taigi šeimininko ir vergo santykiai paprastai virsdavo globėjo ir kliento santykiais, nes išlaisvintam vergui dar tekdavo teikti visokias paslaugas. Išlaisvintiems vergams taip pat buvo draudžiama paduoti savo šeimininką į teismą.
Priežastys vergui išlaisvinti
Paprastai vergai būdavo išlaisvinami ne iš gerumo, o dėl kitų priežasčių:
- vergai patys galėdavo išsipirkti iš savo savininko sumokėdami tam tikra pinigų sumą;
- vergų išlaisvinimas galėjo būti finansinio turto ir įsipareigojimų balanso reikalas; pavyzdžiui, sergančio vergo išlaikymo išlaidos galėtų būti didesnės nei iš jo darbo gaunamas pelnas;
- dar viena svarbi priežastis – padėtis visuomenėje: jei pas jus dirbantys žmonės bus ne vergai, o išimtinai laisvi žmonės, tai ir jūsų padėtis visuomenėje bus kur kas aukštesnis.
