Erodas Didysis

Erodas Didysis buvo Romos imperijai priklausiusios Judėjos provincijos karalius, valdęs 37–4 m. pr. Kr. Tai buvo sumanus, didelius statybos projektus vykdęs valdytojas. Tačiau jis taip pat buvo žiaurus ir kerštingas.

Pasak Mato 2:1-22, Erodas nužudė visus Betliejuje gimusius naujagimius berniukus, bijodamas, kad ten gali būti gimęs naujasis karalius.

Nuo 63 m. pr. Kr. Judėja, Samarija ir Idumėja sudarė vieną Romos provinciją. 40 m. pr. Kr. Hasmonėjų dinastijos atstovas Antigonas sukyla prieš romėnus siekdamas atkurti Hasmonėjų karalystę. Tad kovai su Antigonu romėnai Erodą paskiria Judėjos karaliumi.

Padedamas romėnų 37 m. pr. Kr. Erodas nugali Antigoną ir užima valdžią.

Kadangi jis nebuvo žydas, o politiškai palaikė romėnus ir žiauriai užgrobė sostą, žydai Erodo nekentė.

Istorikai Erodą taip pat vadina statytoju, nes jis ėmėsi daugybės didelių statybos projektų: grynai romėnišku stiliumi pastatė Cezarėjos uostamiestį; sustiprino Masados tvirtovę. Siekdamas pagerinti santykius su žydais, renovavo, išdidino ir išpuošė Jeruzalės šventyklą.

Erodas Didysis yra pirmasis iš trijų Romos valdytojų, kurio vardas minimas Naujajame Testamente. Erodas Didysis karaliavo Jėzui gimimus (Mato 2:1; Luko 1:5). Jo sūnus Erodas Antipas nukirto Jonui Krikštytojui galvą (Mato 14:1-12), o anūkas Erodas Agripa nužudė apaštalą Jokūbą (Apaštalų darbų 12:1-2). Pasak Mato (Mato 2), išklausinėjęs išminčius iš Rytų šalies Erodas sužinojo, kad Betliejuje gimė naujas karalius. Bijodamas prarasti valdžią, jis įsakė išžudyti Betliejuje bei jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius.

Pasak istoriko Juozapo Flavijaus, Erodas Didysis mirė 4 m. pr. Kr. Tai reikštų, kad Jėzus gimė anksčiau, nei žymime krikščioniškosios eros pradžią. Labai tikėtina, kad krikščioniškosios eros pradžia buvo pagrįsta netinkama informacija apie Jėzaus gimimo metus, nes teisingas metų apskaičiavimo metodas buvo pritaikytas tik VI a.