Abėcėlė arba alfabetas

Apie 1500 m. pr. Kr. senovės Artimųjų Rytų tautos pradėjo naudoti naują rašymo sistemą – abėcėlę arba alfabetą. Manoma, kad tokį rašymo būdą sukūrė finikiečiai. Abėcėlę sudarė 22 raidės, kiekviena iš jų nurodė konkretų priebalsį. Balsiai nebuvo rašomi. Šis rašymo būdas vadinamas „abėcėle“ arba „alfabetu“, kuris yra pirmųjų dviejų graikų abėcėlės raidžių junginys (Alfa – α ir Beta – β).

Palyginus su dantiraščiu, finikiečių abėcėlė buvo daug paprastesnė, todėl šią rašto sistemą priėmė daugelis tautų. Hebrajų, taip pat aramėjų ir graikų kalbos perėmė abėcėlinį raštą. Taigi visa Biblija parašyta abėcėlės rašmenimis hebrajų, aramėjų ir graikų kalbomis.