Fariziejų ir rabinų literatūra

Fariziejų mokymas bei tradicijos yra aprašyti rabinų literatūroje, kuri atsirado 70 m., po Jeruzalės sunaikinimo. Šioje literatūroje svarbi vieta skiriama daugeliui žmonių, kurie taip pat ir kitur minimi kaip žymūs fariziejai (pavyzdžiui, Gamalielis, žr. Apaštalų darbų 5:33-39).

Yra daug neaiškumų dėl tikslios fariziejų tapatybės ir tikrosios jų įtakos. Istorikas Juozapas Flavijus ir Naujasis Testamentas apie fariziejus rašo gana sausai ir dalykiškai. Tačiau, remiantis tik šiais raštais, sunku pasakyti, kas jie tokie iš tikrųjų buvo. Tas pats pasakytina ir apie rabinų literatūrą. Tai svarbus informacijos šaltinis, tačiau taip pat atsirado tik tuo metu, kai fariziejų jau nebebuvo. Todėl sunku spręsti, kiek ši pateikta informacija yra patikima.