Hasmonėjai

Hasmonėjai buvo kunigų-karalių giminė, valdžiusi nepriklausomą žydų valstybę nuo 134–37 m. pr. Kr. Jie buvo Makabėjų kunigo Matatijo ir jo penkių sūnų palikuonys, kurie vadovavo sukilimui prieš Seleukidus Antiochas IV Epifanas. Hasmonėjai išliko valdžioje, kol romėnai užkariavo Jeruzalę 63 m. pr. Kr.

Hasmonėjų vadovavimas palaipsniui buvo formalizuotas. Matatijo sūnus Jonatanas Apfas (160–143 m. pr. Kr.) užsitikrino vyriausiojo kunigo pareigas. Po jo mirties, jo brolį Simoną tauta paskelbė armijos vadu, valdovu ir vyriausiuoju žydų tautos kunigu (1 Maccabees 14:25-49).
Po Simono mirties 134 m. pr. Kr., jį pakeitė jo sūnus Jonas Hirkanas. Nuo to laiko įvairios tarnybos liko Hasmonėjų šeimos viduje ir buvo paveldimos. Jono Hirkano sūnus, Aristobulas I (104-103 m. pr. Kr.), buvo pirmasis Hasmonėjų monarchas, kurį žmonės vadino „karaliumi“.

Pasak 1 Maccabees 2:54, Makabėjai ir Hasmonėjai yra kunigo Finehaso palikuonys. Šis kunigas ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš izraelitų maišymąsi su kitomis tautomis undefined laikais (Numbers 25:6-13). Finehasas yra Makabėjų sukilimo idealų - žydų įstatymų laikymosi ir apsaugos nuo išorės įtakos - simbolis.

Vėliau Hasmonėjų lyderiai ėmė vadovautis pirmiausia pragmatiškais motyvais. Siekdami sustiprinti savo pozicijas, jie ieškojo Seleukidų, Ptolemėjų ir romėnų valdovų palaikymo. Jų pasiryžimas ieškoti kompromisų religiniais ir kultūriniais klausimais lėmė įtemptus santykius su žydų tauta, ypač su fariziejais.

Hasmonėjų karaliaus Aleksandro Janėjo (103-76 m. pr. Kr.) valdymo metu susirūpinę žydai sukilo prieš jį. Tačiau Aleksandras Janėjas numalšino sukilimą ir nukryžiavo aštuonis šimtus sukilėlių. 

Aleksandro Janėjo sostą perėmė jo žmona Salomėja Aleksandra (76-67 m. pr. Kr.). Po jos mirties jos du sūnūs Hirkanas II ir  Aristobulas II abu pretendavo į sostą.

Konfliktas tarp Hirkano ir Aristobulo tapo pilietiniu karu, kuris nesibaigė iki romėnai užėmė Jeruzalę 63 m. prieš Kr. Romėnų generolas Pompėjus Hirkaną paskyrė vyriausiuoju kunigu ir jis pabaigė Hasmonėjų dinastiją. Judėja ir kiti žydų regionai tapo Romos imperijos provincija.