Liudytojas
Liudytojai buvo labai svarbūs teismo byloje. Apkaltinamasis nuosprendis galėdavo būti priimamas tik tuo atveju, jei yra pakankamai liudytojų.
Bent du liudininkai
Teismo byloje kaltinamasis galėjo būti nuteistas tik tuo atveju, jei būdavo bent du nusikaltimo liudytojai. Jie privalėjo kalbėti tiesą. Jei paaiškėdavo, kad vienas iš liudytojų meluoja, pats būdavo baudžiamas; jam galėjo būti skiriama tokia pat bausmė, kokios jis reikalavo kaltinamajam. Draudimas duoti melagingus parodymus buvo tokia svarbi taisyklė, jog tapo vienu iš dešimties įsakymų.
Nėra liudytojų
Galėjo būti, kad nusikaltimo liudininkų nėra. Jei įtariamasis prisiekinėjo, kad nusikaltimo nepadarė, jo pareiškimą reikėdavo pripažinti tiesa. Tokiais atvejais Dievas arba „dangus ir žemė“ dažnai būdavo kviečiami liudyti ir stiprinti priesaiką.
Jėzaus kvietimas
Kas nors dėl savo parodymų taip pat galėjo būti ir pasmerktas. Jėzaus atžvilgiu iškeltoje teismo byloje tinkamo nusikaltimo liudytojo nerandama. Tada Jėzus pasmerkiamas mirčiai remiantis tuo metu duotais parodymais, kuriuos išgirdo daugiau nei du žmonės.
