Svetimavimas

Svetimavimas – sunkus nusikaltimas Biblijos pasaulyje. Už tai buvo baudžiama mirtimi, kaip buvo įprasta ir aplinkinėse kultūrose.

Svetimavimas Senajame Testamente

Ištekėjusi moteris negali miegoti su svetimu vyru, nesvarbu, vedęs jis ar ne. Svetimavimo atveju moteriai buvo skiriama mirties bausmė.


Vyro atveju, ne visi jo nesantuokiniai santykiai buvo laikomi svetimavimu. Vyras svetimauja tik tuo atveju, jei turi ryšių su ištekėjusia moterimi arba su mergina, kuri jau buvo sužadėta.

Bausmė už svetimavimą

Už svetimavimą buvo baudžiama mirtimi – užmušama akmenimis, tačiau kartais vyras ar moteris būdavo sudeginami gyvi.


Vienas žinomiausių biblinių pasakojimų apie svetimavimą yra Dovydo ir Batšebos 2 Samuelio 11 istorija. Tačiau jie nebuvo užmušti.

Svetimavimas Naujajame Testamente

Naujajame Testamente taip pat pasisakoma prieš svetimavimą, paprastai kartu su perspėjimais žmogžudystės, godumo ir vogimo atvejais. Visi šie amoralūs veiksmai buvo griežtai smerkiami.


Svetimavimas buvo pakankama skyrybų priežastis, žr. Mato 19:9.

Svetimavimas kaip metafora

Senajame ir Naujajame Testamentuose svetimavimas taip pat naudojamas kaip metafora kai kalbama apie nusigręžimą nuo Dievo. Sakoma, kad žmonės, kurie pradeda tarnauti netikriems dievams, svetimauja ir užsiima prostitucija Dievo atžvilgiu.

Kviečiame prisijungti!

Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite:

  • skaityti daugiau Biblijos vertimų
  • žymėtis jums svarbias Biblijos eilutes skirtingomis spalvomis
  • užsirašyti savo įžvalgas ar iškilusius klausimus pastabų skiltyje
  • žvilgtelėti į kai kuriuos Biblijos įvado straipsnius

Prenumeratoje papildomai:

  • audio Naujasis Testamentas
  • keturių evangelijų pažodinis (interlinijinis) vertimas
  • skaitantiems originalą – Nestle-Aland 28 redakcijos Naujasis Testamentas
  • visi įvado į Bibliją ir Biblijos žinyno straipsniai
  • galimybė naršyklėje kopijuoti Šventojo Rašto tekstą asmeniniams tikslams

Bible Society of Lithuaniav.4.18.6
draugaukime