Vadovas Senajame Testamente: seniūnas

„Seniūnu“ Biblijoje bendrai buvo vadinamas kilties vadas. Seniūnai paprastai stovėdavo šalia tautos vadų, pavyzdžiui, Mozės ar karaliaus.

Tikėtina, kad šeimose ir kiltyse seniūnais iš pradžių tiesiogine to žodžio prasme buvo laikomi vyriausi šeimos nariai. Dėl savo amžiaus jie turėjo daug žinių ir patirties, pavyzdžiui, dirbant žemę.

Visuomenei labiau urbanizavusis, seniūnų vaidmuo išsiplėtė už kilties ar šeimos ribų. Nuo to laiko jiems nebereikėjo būti seniūnais tiesiogine to žodžio prasme.

Vėliau seniūnai buvo minimi kaip miestų valdytojai. Jie galėjo būti liudytojais teismų bylose, mokyti žmones ir patarinėti karaliui. Naujojo Testamento laikais jie taip pat buvo sinedriono nariais kaip teisėjai.