Biblijos veikėjai

Abelis yra antrasis Adomo ir Ievos sūnus bei Kaino brolis. Abelį nužudo jo brolis Kainas ir Dievas pastebi pralietą kraują. Abelio kraujas Naujajame Testamente reiškia teisius, be kaltės mirusius žmones.

Abimelechas yra Geraro miesto karalius filistinų teritorijoje, pasienyje su Kanaano žeme. Abraomas ir Sara, Izaokas ir Rebeka šiame mieste kurį laiką gyveno kaip ateiviai.

Abneras yra karaliaus Sauliaus aplinkos žmogus: jis yra jo kariuomenės vadas. Po Sauliaus mirties Abneras toliau vadovauja jo sūnaus Išbošeto kariuomenei. Abnerą nužudo pas Dovydą dėl taikos atvykęs derėtis jo kariuomenės vadas Joabas.

Abraomas yra vienas iš Izraelio tautos patriarchų. Dievas Abraomui liepia palikti savo giminę ir išvykti į Kanaano kraštą. Abraomas būdamas labai senas, Kanaano krašte susilaukia sūnaus, Izaoko. Per šį sūnų išsipildo Dievo pažadas, kad Abraomas bus didžios tautos protėvis.

Adomas yra vyras, kuris kartu su Ieva sudaro pirmąją Biblijoje paminėtą žmonių porą. Adomas yra žmonijos protėvis. Adomas ir Ieva gyveno Edeno sode iki to laiko kai Dievas juos iš sodo išvarė. Kartu jie yra Kaino, Abelio ir Seto tėvai.

Agėjas yra pranašas, savo viešąją veiklą pradėjęs apie 520 m. pr. Kr. Persijos imperijos Judo provincijoje. Jis ragina žmones atstatyti Dievo šventyklą.

Karalius Agripa II yra Erodo Agripos I sūnus ir Erodo Didžiojo provaikaitis. Jis karaliavo nuo 48 m. po Kr. iki maždaug 93 m. po Kr.

Ahabas –  Šiaurinės Izraelio Karalystės karalius, valdęs maždaug nuo 871 iki 852 m. pr. Kr. Jis pasekė tėvo Omri pėdomis ir užtikrino karalystei ekonominę gerovę. Pagal Bibliją Ahabas buvo blogas karalius, nes tarnavo vaisingumo dievui Baalui.

Ahasveras – Persijos imperijos karalius, davęs leidimą savo vyriausiajam patarėjui Hamanui nužudyti visus karalystės žydus. Tačiau kaip tik tuo metu Ahasveras sužino, kad jo mylimiausia žmona Estera taip pat yra žydė.

Amosas buvo ūkininkas iš Tekojos vietovės pietinėje karalystėje – Jude. Kaip pranašas jis iškilo šiaurinėje karalystėje – Izraelyje, karaliaus Jeroboamo II laikais, apie 750 m. pr. Kr.

Amramas yra Mozės, Aarono ir Mirjamos tėvas. Kaip ir jo žmona Jochebeda, jis priklauso Levio giminei.

Ašeras – antrasis Jokūbo ir Zilpos sūnus ir Gado brolis. Jis yra vienas iš Izraelio tautos protėvių. Nors Ašero motina Zilpa, jis laikomas Lėjos vaiku. Pasakojimuose apie Jokūbo vaikus Ašeras nevaidina jokio ypatingo vaidmens.

Atalija – pietinės karalystės, Judo, karalienė, valdžiusi apie 845-840 m. pr. Kr. Jos viešpatavimas sukėlė kruviną valstybės perversmą. Biblijos autoriai Atalijos paveikslą pateikia itin neigiamai: ji buvo žiauri ir skatino Baalo kultą.

Augustas – pirmasis Romos imperijos valdovas. Tikrasis jo vardas Gajus Oktavijus, tačiau tapęs imperatoriumi jis gavo Augusto („išaukštintojo“) vardą. Romos imperiją jis valdė nuo 27 m. pr. Kr. iki 14 m.

Bartimiejus yra aklas elgeta Jericho mieste, kurį išgydo Jėzus. Išgijęs Bartimiejus tampa vienu iš Jėzaus pasekėjų.

Benjaminas – jaunesnysis Jokūbo ir Rachelės sūnus. Jis yra vienas iš Izraelio protėvių. Kartu su broliu Juozapu jie yra savo tėvo Jokūbo numylėtiniai.

Boazas – turtingas Betliejaus ūkininkas. Veda iš Moabo kilusią našlę Rūtą. Boazas ir Rūta susilaukia sūnaus Obedo, kuris taps karaliaus Dovydo seneliu.

Chamas yra jauniausias Nojaus sūnus. Kartu su tėvais, broliais Semu ir Jafetu jis išgyvena didžiojo tvano laikotarpį. Tvanui pasibaigus Chamas tampa įvairių tautų, tarp jų ir kanaaniečių, pirmtaku.

Danas yra vyriausias Jokūbo ir Bilhos sūnus bei Naftalio brolis. Jis yra vienas iš Izraelio tautos protėvių. Jo motina yra Bilha, tačiau jis laikomas Rachelės sūnumi. Pasakojimuose apie Jokūbo vaikus, Danas neturi konkretaus vaidmens.

Dina – Jokūbo ir Lėjos duktė. Vieną dieną ją išprievartauja svetimtautis amonitas, vėliau norintis ją vesti. Išgirdę, kas atsitiko, Dinos broliai sugalvoja keršto planą už sesers išniekinimą.

Karaliaus Ahabo ir jo sūnaus Ahazijo valdymo laiku Šiaurėje Izraelio Karalystėje gyveno pranašas Elijas. Elijas norėjo, kad žmonės garbintų Izraelio Dievą, o ne vaisingumo dievą Baalą.

Eliziejus – pranašo Elijo mokinys ir įpėdinis. Savo kaip pranašo tarnystę jis pradeda šiaurinėje karalystėje – Izraelyje vos tik pasibaigus Ahabo giminės viešpatavimui. Kaip ir jo mokytojas Elijas, Eliziejus daro stebuklus bei gydo žmones.

Elkana buvo vedęs dvi moteris: Oną ir Peniną. Elkana mylėjo Oną, nors ji ir nepadovanojo jam vaikų. Galiausiai Ona pastoja ir susilaukia sūnaus, kurį pavadina Samueliu.

Erodas Antipas – Erodo Didžiojo sūnus. Po tėvo mirties, nuo 4 m. pr. Kr. iki 39 m., jam pavedama valdyti Galilėjos ir Perėjos sritis. Erodas Antipas nukirsdino Jonui Krikštytojui galvą. Pagal Luko Evangeliją, jis taip pat dalyvauja nuteisiant Jėzų mirti.

Erodas Didysis buvo Romos imperijai priklausiusios Judėjos provincijos karalius, valdęs 37–4 m. pr. Kr. Tai buvo sumanus, didelius statybos projektus vykdęs valdytojas. Tačiau jis taip pat buvo žiaurus ir kerštingas.

Ezavas yra Izaoko ir Rebekos sūnus ir Jokūbo brolis dvynys. Nors jis yra vyresnysis brolis, pirmagimio palaiminimo nesulaukia. Ezavas yra edomitų, su kuriais izraelitai nuolat konfliktuodavo, protėvis.

Ezekijas – pietinės, Judo, karalystės karalius, valdęs maždaug nuo 725 iki 697 m. pr. Kr. Jo organizuotas pasipriešinimas Asirijos priespaudai privedė prie didžiųjų šalies teritorijų sunaikinimo. Vis dėlto Biblijos autoriai Ezekiją laiko geru karaliumi, nes, kaip sakoma, jo valdymo laikotarpiu jokie netikri dievai nebuvo garbinami.

Ezra yra kunigas ir teisės žinovas, Judėjų tremtinius mokantis, kaip būti ištikimiems Dievo įstatymui.

Gadas yra vyriausias Jokūbo ir Zilpos sūnus ir Ašero brolis. Jis yra vienas iš Izraelio tautos protėvių. Jo motina yra Zilpa, tačiau jis laikomas Lėjos vaiku. Gadas neturi konkretaus vaidmens pasakojimuose apie Jokūbo vaikus.

Gideoną Dievas pašaukia išvaduoti Izraelį nuo midjaniečių. Su trijų šimtų kareivių grupe jis puola midjaniečius ir išveja. Tuomet izraelitai prašo Gideoną būti jų valdovu, bet šis atsisako. Tačiau nors Gideonas viešai ir sakosi nesąs Izraelio karaliumi, iš tikrųjų elgiasi kaip karalius.

Hagara – tarnaitė egiptietė, gyvenanti Abraomo namuose. Ji yra Abraomo vyresniojo sūnaus Izmaelio, arabų tautų protėvio, motina (Pradžios 25:12-18).

Hamanas – svarbiausias žmogus Persijos karaliaus Ahasvero dvare. Jis siekia, kad visi Persijos ir Medijos karalystėje gyvenantys žydai būtų nužudyti. Tačiau jo planas žlunga dėl karalienės Esteros ir jos globėjo Mordechajo įsikišimo. Žydams galiausiai duodamas leidimas „visur kiekviename mieste burtis ir ginti savo gyvybę“ (Esteros8:11), o Hamanas nužudomas.

Henochas – Adomo palikuonis. Jis turėjo tokį artimą ryšį su Dievu, kad nemirė visiems įprastu būdu, bet buvo Dievo paimtas.

Ieva yra moteris, kuri kartu su Adomu sudaro pirmąją Biblijoje paminėtą žmonių porą. Kaip visų žemės žmonių motinai jai yra suteikiamas Ievos vardas. Adomas ir Ieva gyveno Edeno sode iki to laiko kai Dievas juos iš sodo išvarė. Ieva ir Adomas yra Kaino, Abelio ir Seto tėvai.

Iftachas – Gileado gyventojų vadas kare su amonitais. Prieš prasidedant mūšiui Iftachas meldžia Dievą pagalbos ir pažada paaukoti jam tą, kuris, pergalės atveju, pirmas išeis iš namų jo pasitikti. Iftachas nugali amonitų kariuomenę, bet dėkodamas už šią pergalę turi paaukoti savo dukterį, kuri pirma išeina jo pasitikti.

Klaudijus yra ketvirtasis Romos imperatorius, valdęs 41–54 m. pr. Kr.

Isacharas - penktasis Jokūbo ir Lėjos sūnus. Jis yra vienas iš Izraelio tautos protėvių. Lėja pastoja, kai ji vietoj Rachelės permiega su jos vyru Jokūbu, mainais į keletą mandragorų. Pasakojimuose apie Jokūbo vaikus Isacharas neturi konkretaus vaidmens.