Biblija – ištisa biblioteka

FOTO: knygų kioskas Atėnų oro uoste

Žodis „Biblija“ yra kilęs iš graikų kalbos (biblia) ir reiškia „knygos“. Mat iš tiesų Biblija yra įvairių atskirų raštų arba knygų rinkinys. Ji – tarsi biblioteka, kurioje yra 77 knygos: 39 – Senajame Testamente, 27 – Naujajame Testamente ir 11 vėlyvųjų raštų Senajame Testamente. Vienos knygos yra labai didelės apimties, kitos – vos kelių puslapių. Kaip įprasta bibliotekoje, knygos priskiriamos skirtingoms kategorijoms.

Senojo Testamento raštai iš pradžių egzistavo kaip atskiri raštų ritiniai hebrajų kalba. Juos įvairiu stiliumi parašė skirtingi autoriai. Nuo V amžiaus pr. Kr. žydų įstatymo mokytojai šventuosius raštus surinko ir sudėjo į didesnius rinkinius. Galima išskirti keturias jų kategorijas:

Penkiaknygę (Torą) sudaro penkios Mozės knygos (Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių, Pakartoto įstatymo knygos), todėl ji vadinama Pentateuch, tai reiškia – „Penkių ritinių knyga“. Joje pasakojama Izraelio tautos istorija nuo pačių ištakų iki išlaisvinimo iš Egipto vergijos.

Istorinėse knygose vaizduojama Izraelio istorija nuo atvykimo į Pažadėtąją žemę iki Babilono tremties ir sugrįžimo iš jos.

Poetinėse ir didaktinėse knygose yra išmintingų pamokymų, perteikiamų įsimenamomis patarlėmis arba poetine kalba. Psalmės – tai giesmių ir maldų rinkinys.

Pranašų knygose Izraelio pranašai aiškina praeities įvykius, kritikuoja esamą neteisybę ir skelbia būsimą Dievo veikimą.

Antrojo kanono knygos yra Senojo Testamento papildymai, kurie nebuvo įtraukti į hebrajų Bibliją. Jie yra išlikę tik graikiškajame Senojo Testamento vertime, o atsirado 300–100 m. pr. Kr. Vieni raštai pagal savo pobūdį labiau priskirtini istorinėms knygoms, kituose yra išmintingų posakių, pamokymų ar pranašų žodžių.

Naujojo Testamento 27 knygos buvo parašytos graikų kalba. Jas taip pat galima suskirstyti į skirtingas kategorijas:

Istorinės knygos. Keturiose Evangelijose ir Apaštalų darbuose pasakojama apie Jėzų Kristų, jo veiklą ir pirmąsias bendruomenes. Tačiau jomis siekiama ne perteikti istoriškai tikslų pasakojimą, bet paraginti tikėti Jėzumi kaip seniai tautos išsiilgtu žmonių Gelbėtoju.

Laiškai. Šioje kategorijoje yra 21 laiškas, kuriuos parašė patys apaštalai arba jie buvo parašyti jų vardu įvairioms krikščionių bendruomenėms ar atskiriems asmenims. Didžiausią ir svarbiausią rinkinį sudaro Pauliaus laiškai.

Apreiškimas Jonui tęsia pranašų knygų tradiciją. Jame pateikiama apokaliptinė šio pasaulio pabaigos vizija, siejama su naujo dangaus ir naujos žemės viltimi.