Širdis
Biblijoje širdis turi ne tik fizinę, bet ir dvasinę funkciją. Tai tokia kūno vieta, kurioje telkiasi emocijos, jausmai, drąsa, įžvalgos, žinios ir išmintis. Širdis visais atžvilgiais yra vidinio žmogaus simbolis.
Širdis Senajame Testamente
Žodis „širdis“ (hebrajų kalba „leb“ arba „lebab“) minima kiekvienoje Senojo Testamento knygoje, išskyrus Michėjo ir Habakuko knygas. Vien Psalmių knygoje ji minima beveik 150 kartų.
Terminas „širdis“ vartojamas įvairiomis prasmėmis, pavyzdžiui:
- „krūtis“ arba „krūtinė“, kuriai hebrajų kalba nėra atskiro žodžio, pavyzdžiui, 2 Samuelio 18:14
; - kaip sinekdocha (perkeltine prasme vartojamas žodis, kai bendresnis, platesnis pavadinimas keičiamas siauresniu ir atvirkščiai – dalis vietoj visumos) visam asmeniui žymėti, pavyzdžiui, 1 Samuelio 7:3
; - perkeltine prasme, kaip ko nors centras, pavyzdžiui, Jonos 2:3
: „Tu įmetei mane į bedugnę, į jūros širdį.“
Širdis daugeliu atžvilgių yra labai svarbi asmens dalis. Pavyzdžiui:
- išminties (Patarlių 2:10
) ir įžvalgos (Psalmės 90:12 ) vieta; - jausmų ir emocijų centras (Raudų 2:19
); - lytinės galios ir potraukio organas (Patarlių 6:25
).
Žodis „širdis“, panašiai kaip žmonėms, taikomas taip pat ir Dievui, pavyzdžiui, kalbant apie širdies ir jausmų ryšį:
„Mano širdis neleidžia man to padaryti! Mano gailestingumas tau per stiprus!“ (Ozėjo 11:8
Širdis Naujajame Testamente
Naujajame Testamente žodį „širdis“ (graikų kalboje „kardia“) galima rasti beveik kiekvienoje knygoje. Kai kuriuose tekstuose „širdis“ žymi svarbiausią žmogaus organą. Kitur, kaip ir Senajame Testamente, ji apibūdina vidinį žmogų, pavyzdžiui:
- jausmų vieta (pavyzdžiui, Jono 16:22
); - vieta, kurioje priimamas arba atmetamas tikėjimas (pavyzdžiui, Mato 15:8
).
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<
