Moabas ir Izraelis

Biblijoje aprašomi įvairūs Moabo ir Izraelio konfliktai. Moabitų užrašai taip pat mini karą tarp dviejų tautų.

Pirmasis minimas susirėmimas su moabitais įvyko tuo metu, kai, vadovaujant Mozei, Izraelis keliavo į Kanaaną. Moabitų karalius Balakas ragina regėtoją Bileamą prakeikti Izraelį. Užuot prakeikęs Izraelio tautą, Bileamas, užsakovo pykčiui, gali tik palaiminti Izraelį (Numbers 22-24). Iš neseniai Jordane atrasto „Bileamo užrašo“ matyti, kad Bileamas tame krašte buvo gerai žinoma asmenybė, bendravusi su dievais.

Kai moabitai mėgino pavergti Izraelį teisėjo Ehudo laikais (Judges 3:12-30), vėliau juos pavergė Izraelio karalius Dovydas. Savo nepriklausomybę jie tikriausiai atgavo jau mirus karaliui Saliamonui, nors daugiau informacijos apie tai nėra.
Izraelio karalius Omris dar kartą pavergė moabitus. Biblijoje šis įvykis nėra aprašytas, tačiau jis minimas karaliaus Mešos užraše. O šis Moabo karalius minimas ir Biblijoje (2 Kings 1-3).

Karaliui Mešai pavyko atgauti Moabo nepriklausomybę nuo Izraelio. Jo mūšis su Izraeliu aprašytas tiek jo paliktame užraše, tiek 2 Kings 3. Abu tekstai sutaria dėl vieno dalyko: Izraelis nesugebėjo nugalėti Moabo.
Tačiau tekstai pateikia skirtingas priežastis. Pasak Mešos, jo tautai kovoje už nepriklausomybę nuo Izraelio padėjo moabitų dievas Kemošas. Karaliaus Omrio laikais, po pykčio laikotarpio, Kemošas vėl buvo palankiai nusiteikęs savo tautos atžvilgiu. Taigi Kemošas suteikė Mešai pergalę.
Pasak 2 Kings 3}, pralaimėjimas buvo Mešos įvykdyto žmonių paaukojimo pasekmė. Jis paaukojo savo sūnų ant savo miesto sienos. Reaguodami į tai, Izraelio karalius Jehoramas ir jo sąjungininkas Judėjos karalius Juozapatas su savo kariuomenėmis atsitraukė.

2 Chronicles 20 randame visiškai kitokią kovos tarp Izraelio ir Moabo versiją. Šioje istorijoje Judo karalius Juozapatas su Dievo pagalba nugalėjo su Judu kovoti atžygiavusius moabitus ir amonitus.