Samsonas

Samsonas yra antgamtiškai stiprus Biblios veikėjas. Jo laikais vyko izraelitų ir filistinų konfliktas, Dėl Samsono nekirptų plaukų (pasišventmo Dievui ženklas) jis buvo nenugalimas. Tačiau šią paslaptį Samsonas atskleidžia savo žmonai filistinietei, ir ji atskleidžia ją saviškiams. Samsono gyvenimo pabaigoje Dievas grąžina jam jėgas paskutinį kartą, kad atkeršytų savo priešams.

Samsono vardas siejamas su hebrajišku žodžiu „saulė“. Tuomet šis vardas reikštų „mažoji saulė“ arba „saulės vaikas“.

Laiškas hebrajams 11:32 Samsoną vadina vienu iš tikėjimo didvyrių kartu su Baraku, Gideonu ir Jefte}.

Samsonas yra teisėjas iš Dano giminės. Prieš jam gimstant Dievo pasiuntinys pranešė jo tėvui Manoachui ir jo žmonai, kad jie turi jį auklėti kaip nazyrą. Todėl jam neleidžiama gerti alkoholio ar valgyti nešvaraus maisto, o jo plaukų nevalia nuskusti.

Ilgi plaukai užtikrino Samsono antžmogišką jėgą, tad filistinai negalėjo jo nugalėti. Jis plikomis rankomis nužudo jauną liūtą. O kai filistinai bando jį pagauti, asilo žandikauliu jis užmuša tūkstantį savo priešininkų. Vienintelė silpna vieta, kurią, regis, turi Samsonas, yra jo meilė moterims.

Samsonas įsimyli moterį, vardu Delila. Jis išduoda jai savo antžmogiškos stiprybės paslaptį. Kol Samsonas miega, ji nuskuta jo ilgus plaukus, tad jis praranda savo jėgas.

Po to ji pakviečia filistinų miesto valdovus, kurie suima Samsoną ir išduria jam akis. Filistinai uždaro jį į kalėjimą, kur jis turi kaip vergas dirbti. Čia jo plaukai vėl pradeda pamažu ataugti.

Vieną dieną filistinai išveda Samsoną iš kalėjimo ir liepia juos linksminti puotoje jų dievo Dagono šventykloje. Samsonui atsistojus šalia dviejų centrinių kolonų, jis paprašo Dievo dar kartą suteikti jam jėgas, kad galėtų atkeršyti savo priešams. Samsonas nuverčia dvi kolonas, o dėl to sugriūva visa šventykla. Taip Samsonas miršta kartu su daugybe filistinų.