Rūta

Rūta yra moteris iš Moabo lygumų. Ji, kaip svetimšalė, su savo anyta Naome atvyksta į Izraelį. Ten Rūta išteka už Boazo, vyro iš Betliejaus, ir tampa karaliaus Dovydo prosenele. Šis pasakojimas įrašytas Biblijoje, Rūtos knygoje.

Vardas „Rūta“ kildinamas iš dviejų hebrajiškų žodžių: „draugas“ ir „pasitenkinti“. Abu terminai apibūdina Rūtos vaidmenį Naomės atžvilgiu. Rūta išlieka ištikima savo anytai ir ja rūpinasi.

Izraelį ištikus badui, Naomė ir jos vyras viską parduoda ir kartu su dviem sūnumis iškeliauja į Moabą. Čia sūnūs susituokia su moabitėmis: Kiljonas veda Orpą, Machlonas – Rūtą. Vyrui ir sūnums mirus, Naomė nusprendžia grįžti į Betliejų. Rūta keliauja su ja.

Pagal įstatymą, Rūtai, kaip vargšei ir svetimšalei, leidžiama rinkti varpas laukuose (Leviticus 23:22). Ji atsiduria lauke, priklausančiame Boazui, turtingam Naomės giminaičiui. Juodu susitinka naktį klojime ir Rūta paprašo atlikti atpirkėjo pareigą. Boazas yra pasirengęs išpirkti Naomės turtą, vesti Rūtą ir tokiu būdu pratęsti giminę. Iš Rūtos ir Boazo santuokos gimsta Obedas, kuris taps karaliaus Dovydo seneliu.

Senajame Testamente dažnai apie Moabo žemę kalbama neigiamai. Kelionės iš Egipto metu, moabitiai atsisakė duoti izraelitams valgio ir gėrimo (Deuteronomy 23:4-5). Be to, Moabo moterys suviliojo izraelitus, idant jie garbintų kitus dievus (Numbers 25:1-5).

Rūta permaino šį neigiamą įvaizdį – ji tiekia maistą savo izraelitei anytai, naktį į klojimą eina ne ketindama Boazą suvilioti, bet paklausti, ar jis nesiteiktų prisiimti už ją atsakomybę.

Rūta giriama kaip ištikima ir kilni moteris (Ruth 3:11). Betliejaus vyresnieji ją lygina su Lėja ir Rachele. Kaip ir šioms protėvių motinoms, Rūtai leidžiama prisidėti prie būsimo Izraelio egzistavimo.

Senajame Testamente vardas „Rūta“ aptinkamas tik knygoje, pavadintoje jos vardu. Naujajame Testamente Matas įvardija ją kaip vieną iš Jėzaus protėvių motinų (Matthew 1:5).