Noomė

Noomei gyvenant Moabo krašte miršta jos vyras ir ji lieka viena su dviem sūnumis.

Kartu su savo marčia ji Rūta liūdna grįžta į Izraelio kraštą. Bet Rūtai ištekėjus ir susilaukus sūnaus, jos gyvenimas vėl prašviesėja.

Noomės vardas reiškia „mieloji“, „malonioji“. Bet sugrįžusi į Izraelio kraštą, Betliejaus moterims ji sako: „Nevadinkite manęs Noome,

vadinkite mane Mara, nes Visagalis karčiai pasielgė su manimi.“ Maros vardas reiškia „apkartusi“.

Izraelyje siaučiant badui Noomė ir jos vyras Elimelechas su sūnumis Machlonu ir Kiljonu išvyksta iš Betliejaus į Moabo kraštą. Ten Elimelechas miršta.

Abu Noomės sūnūs vedė moabites. Machlonas veda Rūtą, o Kiljonas – Orpą. Bet dar nespėję susilaukti vaikų Noomės sūnūs vienas po kito miršta palikdami Noomę vienui vieną su savo marčiomis moabitėmis.

Išgirdusi, kad Izraelyje vėl pakankamai duonos, Noomė nusprendžia sugrįžti į savo gimtąjį Betliejų. Drauge su ja keliauja ir viena iš marčių – Rūta.

Jiedviems atvykus į Betliejų miežiapjūtė buvo ką tik prasidėjusi.

Izraelyje neturtingiems žmonėms buvo leidžiama surinkti varpas, pjovėjų paliktas laukuose per javapjūtę (Kunigų 23:22). Rūta taip pat nusprendžia eiti į laukus pasirinkti varpų. Pasitaikė, kad tas lauko sklypas, kuriame ji rinko likusias varpas, priklausė Boazui, velionio Noomės vyro Elimelecho giminaičiui.

Noomė pataria Rūtai nueiti vakare į klojimą, kur Boazas miegojo ir atsigulus prie jo kojų paklausti, ar jis pirksiąs iš Noomės lauką, kad šis sklypas liktų šeimos nuosavybe. Taip pat ji turinti paprašyti Boazą atlikti savo pareigą pagal Levirato santuokos įstatymą ir ją vesti bei susilaukti su ja sūnaus ir įpėdinio Elimelecho šeimai.

Boazas įvykdo tai, ko prašo Rūta. Jiedu susilaukia sūnaus, kurį pavadina Jobedu. Paėmusi mažylį ant kelių Noomė visiems parodo, kad Jobedas yra jos anūkas.

Betliejaus moterys vadino Noomę palaiminta ir sakė: „Tebūna jis tau paguoda ir parama senatvėje“ (Rūtos 4:15).