Ženklai ir stebuklai

Stebuklai – tai įvykiai, kuriuose žmonės matė tiesioginį Dievo veikimą. Senajame Testamente gausu pasakojimų apie Jo stebuklingą įsikišimą dėl tautos ar žmogaus. Visi šie pasakojimai išreiškia pilną nuostabos dėkingumą už tokio išganomojo veikimo patirtį. Daugelis Jėzaus stebuklingų darbų, apie kuriuos pasakojama Naujajame Testamente, primena Senojo Testamento istorijas. Per jas paaiškėja, kad ir jie nėra savitiksliai, bet rodo, kad per Jo buvimą ateina Dievo karalystė. Jėzaus stebuklai yra akivaizdžiausia Jo meilės žmonėms ir rūpestingos Jo pagalbos išraiška: ligoniai išgydomi, žmonės išlaisvinami iš demonų, netgi mirtis Jėzaus akivaizdoje praranda savo galią. Evangelijoje pagal Joną pasakojamos septynios ypač vaizdingos istorijos apie stebuklus, kurių tikslas – padaryti regimą Jėzaus dievišką galią ir garbę. Ši stebuklų paskirtis pabrėžiama tuo, kad jie aiškiai vadinami „ženklais“. Priklausomai nuo situacijos, kurioje pasakojama apie Jėzaus stebuklingus darbus, istorijas apie stebuklus galima suskirstyti taip:

Demonai → Egzorcizmo stebuklai                 

Gerazos apsėstasis: Mk 5, 1–20 (Mt 8, 28–34; Lk 8, 26–39) ir šeši kiti: Mt 9, 32–34; Mk 1, 21–28; Mk 7, 24–30; Mk 9, 14–29; Apd 16, 16–18; Apd 19, 13–17