1Dovydo miktamas.
Apsaugok mane, Dieve,
nes pas tave ieškau užuovėjos.
2Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu mano VIEŠPATS.
Tik tu visa mano laimė“.
3Kokie šaunūs ištikimieji VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais – man didžiausias malonumas.
4Kas skuba pas kitus dievus,
tas daugina savo skausmus;
kraujo liejamųjų atnašų jiems neaukosiu,
nei jų vardų savo lūpomis netarsiu.
5VIEŠPATIE, tu man skirtoji dalis ir mano taurė,
mano likimas – tavo rankose!
6Man matavimo virvė krito puikioje vietoje;
iš tikrųjų nuostabus mano paveldas!
7Kadangi VIEŠPATS mane moko, aš jį šlovinsiu;
net naktį man širdis tai primena.
8Nuolatos menu VIEŠPATIES Artumą;
jam esant mano dešinėje niekada nedrebėsiu.
9Todėl linksma mano širdis,
džiūgauja visa mano gyvastis
ir ramiai ilsisi mano kūnas.
10Juk nepaliksi manęs Šeolui,
neleisi savo teisiajam matyti kapo.
11Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą.
Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė,
tavo dešinėje – amžina linksmybė.
