1Myliu VIEŠPATĮ, nes jis girdi
ir klausosi mano maldavimų.
2Jis girdi mane,
tad šauksiuosi jo, kol tik būsiu gyvas.
3Mirties kilpos apraizgė mane,
Šeolo kančios apėmė,
buvau pilnas sielvarto ir nerimo.
4Tada šaukiausi VIEŠPATIES vardu:
„O VIEŠPATIE, maldauju tave,
gelbėk mano gyvastį!“
5VIEŠPATS maloningas ir teisus,
mūsų Dievas gailestingas.
6VIEŠPATS gina bejėgius;
kai buvau pavojuje, jis mane išgelbėjo.
7Nusiramink, mano širdie,
nes Dievas buvo man geras.
8Jis išgelbėjo mane nuo mirties,
nušluostė man ašaras,
neleido mano kojoms paslysti.
9Todėl einu savo keliu VIEŠPATIES Artume
gyvųjų šalyje.
10Pasitikėjau net sakydamas:
„Esu baisiai kančios prislėgtas!“ –
11net nustėręs sakydamas:
„Visi žmonės – melagiai!“
12Kuo galiu atsilyginti VIEŠPAČIUI už visa,
ko jis dosniai man davė?
13Kelsiu išganymo taurę
ir vardu šauksiuosi VIEŠPATIES.
14Savo įžadus VIEŠPAČIUI vykdysiu
visos jo tautos sueigoje.
15Skaudi VIEŠPAČIUI
jo ištikimųjų mirtis.
16O VIEŠPATIE, aš tavo tarnas ir tarnauju tau,
kaip tarnavo mano motina.
Mano pančius tu atrišai,
17tad atnašausiu tau bendravimo auką
ir vardu šauksiuosi VIEŠPATIES.
18Savo įžadus VIEŠPAČIUI vykdysiu
visos jo tautos sueigoje –
19VIEŠPATIES Namų kiemuose,
tavo viduryje, Jeruzale!
Šlovinkite VIEŠPATĮ!