Psalmynas 105

₁Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo,

skelbkite jo darbus tautoms!

₂Giedokite jam, šlovinkite jį giesmėmis,

kalbėkite apie visus jo nuostabius darbus.

₃Didžiuokitės jo šventuoju vardu,

tedžiūgauja VIEŠPATIES ieškančiųjų širdis!

₄Pagalbos ieškoti eikite pas VIEŠPATĮ,

visada ieškokite jo Artumo.

₅Atminkite jo padarytus nuostabius darbus,

jo stebuklus ir nuosprendžius,

₆Abraomo palikuonys, jo tarnai,

Jokūbo vaikai, jo išrinktieji!

₇Jis, VIEŠPATS, mūsų Dievas,

ir visoje žemėje vykdomi jo įsakymai.

₈Amžiais jis laikosi savo Sandoros,

tūkstančiui kartų duoto pažado,

₉Sandoros, sudarytos su Abraomu,

priesaikos žodžio Izaokui,

₁₀kurį jis patvirtino Jokūbui kaip įstatą,

Izraeliui kaip amžiną Sandorą.

₁₁„Tau aš duosiu, – sakė jis, – Kanaano kraštą

kaip tau skirtą paveldą“.

₁₂Kad ir mažai jų buvo,

tik sauja ateivių tame krašte,

₁₃klajojanti iš tautos į tautą,

iš karalystės į karalystę,

₁₄jų engti jis niekam neleido,

ir dėl jų barė karalius:

₁₅„Nelieskite mano pateptųjų,

neskriauskite mano pranašų!“

₁₆Jis užleido badą anai žemei

ir atėmė iš jų visus maisto išteklius.

₁₇Jis pasiuntė jiems vyrą – Juozapą,

parduotą kaip vergą.

₁₈Jo kojos buvo supančiotos,

ant kaklo užkarta grandinė,

₁₉kol atsitiko, ką jis buvo pranašavęs,

ir VIEŠPATIES žodis jį išbandė.

₂₀Karalius liepė jį paleisti,

tautų valdovas jį išlaisvino.

₂₁Jis padarė jį savo namų viešpačiu

ir visų turtų valdytoju,

₂₂kad lavintų pareigūnus būti tokius kaip jis

ir mokytų didžiūnus išminties.

₂₃Tada Izraelis atėjo į Egiptą,

Jokūbas apsigyveno kaip ateivis Chamo žemėje.

₂₄VIEŠPATS padarė savo tautą labai gausią,

stipresnę už jos priešus,

₂₅kurių širdis jis taip pakeitė,

kad jie ėmė nekęsti jo tautos

ir elgtis klastingai su jo tarnais.

₂₆Jis pasiuntė savo tarną Mozę

ir Aaroną, kurį buvo išsirinkęs.

₂₇Jiedu padarė VIEŠPATIES ženklų

ir stebuklų Chamo žemėje.

₂₈Jis užleido tamsą, ir aptemo žemė,

bet egiptiečiai priešinosi jo žodžiams.

₂₉Jis pavertė jų vandenis krauju,

ir nutroško jų žuvys.

₃₀Jų žemėje knibždėte knibždėjo varlių,

jos užplūdo net jų karaliaus kambarius.

₃₁Jis tarė, ir apniko musių spiečiai

bei aibės uodų visą jų žemę.

₃₂Jis davė jiems krušą vietoj lietaus,

žaibais plieskė jų žemę.

₃₃Jis sunaikino jų vynmedžius bei figmedžius

ir išvertė iš žemės medžius.

₃₄Jis tarė, ir užplūdo skėriai

bei nesuskaičiuojami žiogai.

₃₅Visus augalus jie surijo jų žemėje

ir suėdė jų laukų derlių.

₃₆Jis sunaikino visus pirmagimius jų žemėje,

visas jų jaunystės pirmienas.

₃₇Tada jis išvedė izraelitus,

nešinus sidabru ir auksu,

ir dvylikoje giminių nebuvo silpnuolio.

₃₈Egiptiečiai džiūgavo, jiems išeinant,

nes izraelitai buvo juos įbaiminę.

₃₉Jis supūtė debesį kaip dangą

ir ugnimi švietė naktį.

₄₀Jiems prašant, jis siuntė putpelių

ir dangaus duona juos sočiai maitino.

₄₁Jis atvėrė uolą, ir ištryško vanduo

ir lyg upė tekėjo per dykumą.

₄₂Jis atminė savo šventąjį pažadą

ir savo tarną Abraomą.

₄₃Taip jis vedė besidžiaugiančią savo tautą,

džiugią giesmę giedančius savo išrinktuosius.

₄₄Jis davė jiems kitų tautų žemes,

ir jie paveldėjo žmonių triūso vaisius,

₄₅kad paklustų jo įstatams

ir laikytųsi jo įsakymų.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!