Pasaulio pabaiga
1Jam išeinant iš šventyklos, vienas mokinys kreipiasi: „Mokytojau, tik pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“ 2Jėzus jam atsakė: „Matai šituos didžiulius pastatus? Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“.
3Kai jis sėdėjo Alyvų kalne, priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus atskirai nuo kitų klausė jį: 4„Pasakyk mums, kada tai atsitiks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“
5Jėzus pradėjo jiems aiškinti: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nesuklaidintų! 6Daug kas ateis prisidengę mano vardu ir sakys: ‘Tai aš’, – ir daugelį suklaidins. 7Išgirdę apie karus ir karų gandus, nenusigąskite. Reikia, kad tai įvyktų, bet dar ne galas. 8Tauta pakils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus žemės drebėjimų, bus badmečių. Tokia bus kentėjimų pradžia.
9Jūs sergėkitės: būsite atidavinėjami teismams, plakami sinagogose ir turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius, kad jiems liudytumėte. 10Bet pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija.
11Kai suimti būsite vedami, nesirūpinkite iš anksto, ką kalbėsite. Kalbėkite, kas tą valandą bus jums duota, nes kalbėsite nebe jūs, o Šventoji Dvasia. 12Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas – savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš gimdytojus ir juos žudys. 13Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“.
Jeruzalės nuniokojimas
14„Kai pamatysite sunaikinimo pabaisą stovint ten, kur jos neturi būti (skaitytojas teįsidėmi!), tuomet, kas Judėjoje, tebėga į kalnus; 15kas bus ant stogo, tenelipa žemėn ir teneina ko nors pasiimti iš namų; 16o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 17Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! 18Melskite, kad tai neatsitiktų žiemą! 19Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiolei, ir daugiau nebebus. 20Jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, jis sutrumpino tas dienas. 21Jei tada kas nors jums sakytų: ‘Štai čia Mesijas, štai ten’, – netikėkite, 22nes atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, mėgindami suvedžioti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. 23Todėl būkite apdairūs; aš jus iš anksto dėl visko įspėjau.
Žmogaus Sūnaus atėjimas
24Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, 25žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. 26Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. 27Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.
28Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. 29Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. 30Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. 31Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.
32Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas.
Raginimas budėti
33Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! 34Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. 35Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, 36kad netikėtai sugrįžęs nerastų jūsų miegančių. 37Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“