Neteiskite kitų
1Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. 2Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. 3Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 4Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, – kai tavo akyje rąstas?! 5Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies.
6Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.
Ištverminga malda
7Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. 8Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 9Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! 10Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? 11Tad jei jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo.
Aukso taisyklė
12Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.
Du keliai
13Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. 14Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda.
Netikri pranašai
15Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. 16Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! 17Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. 18Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs – gerų. 19Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. 20Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.
Tikrieji sekėjai
21Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ – įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. 22Daugelis man sakys, tai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ 23Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!’
24Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. 25Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. 27Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus“.
Kalno pamokslo pabaiga
28Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi jo mokslu, 29nes jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią.