Babilono žlugimas
1Ištarmė apie tyrus prie jūros.
Kaip vėtros, šėlstančios Negebe,
taip negandos atūžia iš dykumos,
iš siaubo krašto.
2Rūstus regėjimas buvo man duotas:
išdavikas išduoda, niokotojas niokoja.
„Pakilk, Elame!
Pirmyn, Medija! Pradėk apsiaustį!
Vaitojimams aš padarysiu galą!“
3Todėl man dreba strėnos,
sopuliai suremia mane,
skausmai kaip gimdyvę nudiegia mane.
Esu taip sukrėstas,
kad nebegaliu girdėti,
taip pritrenktas,
kad nebegaliu matyti.
4Mano širdis virpa, mane krečia drebulys.
Sutemų vėsuma, kurios troškau, man kraupi.
5Stalas padengtas, kilimai pakloti.
Jie valgo, jie geria.
Kelkitės, vadai! Patepkite aliejumi skydus!
6Šitaip man kalbėjo Viešpats:
„Eik ir pastatyk sargybinį.
Tegu praneša, ką mato.
7Kai pamatys vežimą, kinkytą pora žirgų,
raitelius ant asilų ar raitelius ant kuprių,
teatkreipia dėmesį ir testebi atidžiai“.
8Ir sargybinis ėmė šaukti: „Viešpatie!
Stoviu sargybos bokšte nuolat dienos metu,
sargyboje praleidžiu naktį po nakties.
9Štai atskuba vyras vežime, kinkytame pora žirgų.
Girdėti šauksmas: ‘Krito, krito Babilonas!
Guli sudaužytos ant žemės visų jų dievų statulos!’“
10Mano tauta, tu buvai iškulta
ir išvėtyta ant mano kluono grendymo!
Ką girdėjau iš Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo,
tai paskelbiau jums.
Edomas
11Ištarmė apie Dūmą.
Iš Seyro šaukiama man:
„Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?
Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?“
12Sargas atsiliepia:
„Ateina rytas, paskui vėl naktis.
Jei norite paklausti, klauskite.
Ateikite vėl!“
Arabija
13Ištarmė apie Arabiją.
Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite,
Dedano karavanai.
14Ištroškusius pasitikite su vandeniu,
bėgančius pasitikite su duona,
Temos šalies gyventojai.
15Nuo kalavijų jie bėga, nuo išgaląsto kalavijo,
nuo įtempto lanko, nuo karo pavojų.
16Mat šitaip man pasakė Viešpats: „Dar metai, vieneri samdinio metai, ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą. 17Kedaro šauniųjų lankininkų mažai beliks“. Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas.