Gruodžio 24 - Luko 1,67-80

₆₈„Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui,

kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.

₆₉Jis pažadino gelbėtoją mums galingą

savo tarno Dovydo namuose,

₇₀kaip nuo senų senovės buvo skelbęs

savo šventųjų pranašų lūpomis,

₇₁jog mus išgelbės nuo priešų

ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.

₇₂Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą

ir atmena savo šventąją Sandorą –

₇₃priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui,

jog leis mums,

₇₄išvaduotiems iš priešų rankos,

be baimės jam tarnauti

₇₅per visą gyvenimą

šventumu ir teisumu jo akyse.

₇₆O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,

nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti;

₇₇tu mokysi jo žmones išganymą pažinti

per nuodėmių atleidimą.

₇₈Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo

mus aplankė šviesa iš aukštybių,

₇₉kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje,

kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“.