8Kas kasa duobę, tas įpuls į ją;
kas ardo akmeninę tvorą, tą įgels gyvatė.
9Kas skaldo akmenis, tą jie sužeis;
kas kerta medžius, tam jie sukels pavojų.
10Jei kirvis būtų atšipęs ir žmogus prieš tai jo nepagaląstų,
reikėtų įtempti jėgas. Sėkmingiau – pasinaudoti išmintimi.
11Jei gyvatė įgelia, kol dar nebuvo apkerėta,
tai jokios naudos kerėtojui.
12Išmintingo žmogaus žodžiai jam laimi palankumą,
o ką kvailasis sako, tai jį pražudo;
13jo žodžiai prasideda nesąmone,
o šneka baigiasi visiška kvailyste.
14Kvailasis tiesiog daugina žodžius!
Nė vienas nežino, ką atneš ateitis;
kas gali kam nors pasakyti, kas įvyks po jo?
15Kvailojo triūsas taip jį nuvargina,
kad jis net nebežino, kaip nueiti į miestą.
Patarimai
16Vargas tau, šalie, kurios karalius jaunuolis
ir kurios didžiūnai pradeda puotauti ryto metą!
17Laiminga tu, šalie, kurios karalius iš kilmingųjų
ir kurios didžiūnai puotauja tinkamu laiku,
santūriai, o ne kaip girtuokliai!
18Dėl tingumo įlinksta sijos,
dėl tingių rankų prilaša į trobą.
19Puota keliama pramogai,
vynas daro gyvenimą linksmesnį,
ir pinigai viskam naudingi.
20Net tarp savo artimųjų neniekink karaliaus,
net savo miegamajame nekeik turtuolio,
nes padangių paukščiai gali nunešti tavo balsą,
sparnuotis gali pasakyti, ką tu sakei.
