Šabas
Šabas – kassavaitinė žydų poilsio diena. Šią septintąją dieną (šeštadienį) niekam neleidžiama dirbti. Tai diena, skirta Dievui. Nuo pat Babilonijos tremties
Šabo taisyklės
Įvairiose Senojo Testamento vietose primenamas įsakymas apie šabo laikymąsi. Gerai žinomą priesaką švęsti šabą galima rasti Pakartoto įstatymo 5:14
„Bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo jautis ar asilas, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse, idant tavo vergas ir vergė galėtų ilsėtis kaip tu.“
Draudžiamų veiklų pavyzdžiai:
- kurti ugnį (Išėjimo 35:1-3
); - rinkti malkas (Skaičių 15:32-36
); - nešti daiktus (Jeremijo 17:19-27
); - užsiimti prekyba (Izaijo 58:13
).
Pagal Išėjimo 31:14
Diskusijos dėl šabo
Apie žydų įstatymo aiškinimą, ypač šabą, buvo daug diskutuota. Kas leidžiama, o kas ne? Naujojo Testamento laikais buvo daug teorijų ir diskusijų apie tai, ką praktiškai reiškia „gyventi pagal įstatymą“. Pavyzdžiui, esenų
Naujajame Testamente Jėzus
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<