Svetimavimas

Svetimavimas – sunkus nusikaltimas Biblijos pasaulyje. Už tai buvo baudžiama mirtimi, kaip buvo įprasta ir aplinkinėse kultūrose.

Ištekėjusi moteris negali miegoti su svetimu vyru, nesvarbu, vedęs jis ar ne. Svetimavimo atveju moteriai buvo skiriama mirties bausmė.

Vyro atveju, ne visi jo nesantuokiniai santykiai buvo laikomi svetimavimu. Vyras svetimauja tik tuo atveju, jei turi ryšių su ištekėjusia moterimi arba su mergina, kuri jau buvo sužadėta.

Už svetimavimą buvo baudžiama mirtimi – užmušama akmenimis, tačiau kartais vyras ar moteris būdavo sudeginami gyvi.

Vienas žinomiausių biblinių pasakojimų apie svetimavimą yra Dovydo ir Batšebos 2 Samuelio 11 istorija. Tačiau jie nebuvo užmušti.

Naujajame Testamente taip pat pasisakoma prieš svetimavimą, paprastai kartu su perspėjimais žmogžudystės, godumo ir vogimo atvejais. Visi šie amoralūs veiksmai buvo griežtai smerkiami.

Svetimavimas buvo pakankama skyrybų priežastis, žr. Mato 19:9.

Senajame ir Naujajame Testamentuose svetimavimas taip pat naudojamas kaip metafora kai kalbama apie nusigręžimą nuo Dievo. Sakoma, kad žmonės, kurie pradeda tarnauti netikriems dievams, svetimauja ir užsiima prostitucija Dievo atžvilgiu.