Šabas Naujajame Testamente

Šabas minimas Evangelijose, Apaštalų darbuose ir Pauliaus laiškuose. Evangelijose Jėzus diskutuoja su religiniais lyderiais apie Šabą. Diskutuojama apie tai, kas yra leidžiama ir kas draudžiama Šabo dieną. Be to, panašu, kad tarp žydų ir nežydų Jėzaus sekėjų taip pat kilo konfliktų dėl Šabo įsakymo galiojimo.

Evangelijose Jėzus laikosi Šabo. Pagal Luke 4:16 jis įprastai Šabo dieną lankosi sinagogoje. Tačiau Jėzaus nuomone, Šabo dieną turėtų būti leidžiama daugiau, negu moko daugelis religinių lyderių. Pavyzdžiui, jis išgydo žmogų, turintį padžiuvusią ranką, o pagal fariziejų įstatymą galima išgydyti tik tuos žmones, kuriems gresia mirtinas pavojus. Pagal tą patį mokymą Šabo dieną neleidžiama skabyti varpų, kaip tai daro Jėzaus mokiniai.

Už Evangelijos ribų randame mažai žinių apie Šabą. Acts 17:2 minima, kad Paulius paprastai lankosi sinagogoje Šabo dieną, nors pats Paulius savo laiškuose apie tai nieko nemini.

Paulius darbuojasi kaip pagonių apaštalas. Būdamas tarp jų, kaip jis pats rašo 1 Corinthians 9:21, gyvena kaip žmogus, negyvenantis pagal žydų teisę. Jis nesitiki, kad į krikščionybę atsivertę pagonys priims žydų įstatymus. Pasak Pauliaus, Šabo laikytis leidžiama tik žydams krikščionims. Tikriausiai dėl to ir Pauliaus įkurtose pagonių krikščionių bendruomenėse nebuvo laikomasi Šabo.

Vėliau krikščioniškoji teologija Šabo įsakymą pradėjo taikyti pirmajai, o ne septintajai dienai. Naujajame Testamente to dar nėra. Minimas susitikimas pirmąją savaitės dieną (Acts 20:7-12), bet tai nereiškia, kad Jėzaus pasekėjai žydai nebesilaikė Šabo arba kad sekmadienį jie nedirbo.