Naujajame Testamente santuoka yra patriarchalinio pobūdžio (per vyrą), kaip ir Senajame Testamente: vyras vedė, žmona už jo tekėjo.

Koks buvo vidutinis santuokos amžius Naujajame Testamente, nežinoma. Tikriausiai jis bus panašus kaip kaimyninėse šalyse, kur jaunuoliai vesdavo vidutiniškai aštuoniolikos metų, o merginos tekėdavo būdamos dvylikos su puse metų.

Pirmaisiais amžiais taip pat būta žmonių, kurie apsispręsdavo nevesti. Žmonės tikėjosi, kad greitai ateis Mesijas, ir tuomet lytiškumo nei santuokos nebeliks.

Be to, buvo įtakingų filosofinių judėjimų, kurie neigiamai vertino lytiškumą, taip pat pasisakė prieš santuoką.

Paulius apie santuoką kalba kelis kartus. Jis mano, kad krikščionims nėra būtina tuoktis (žr. 1 Korintiečiams 7).

Bet taip pat mano, kad susituokę žmonės neturėtų susilaikyti nuo lytinių santykių. Nesimylėdami su savo partneriu, žmonės pasiduotų amoralumui.

Naujajame Testamente santuoka taip pat naudojama kaip metafora. Pavyzdžiui, 2 Korintiečiams 11:1-4. Čia Korinto bažnyčia lyginama su Kristaus nuotaka.