Kapo rūsys
Nuo Pirmojo šventyklos laikotarpio (apie aštuntąjį amžių prieš Kristų iki 586 m. pr. Kr.) iki Antrojo šventyklos laikotarpio pabaigos (pirmojo amžiaus pr. Kr. iki 70 m.) žmonės Izraelyje buvo laidojami akmeninėse kapavietėse, įrengtose uolose.
Pirmosios šventyklos laikotarpis
Palei tris kapo kambario sienas į uolą būdavo įkalamos lentynos. Ant šių lentynų būdavo ant nugaros paguldomi kūnai, suvynioti į audeklą (pavyzdžiui, liną). Tad kapavietėje vienu metu galėjo būti palaidoti keli kūnai.
Po lentyna, ant kurios gulėjo kūnas, būdavo iškasama duobė. Šioje duobėje buvo laikomi senesnių kūnų kaulai. Taip atsirasdavo vietos naujiems kūnams laidoti.
Daugelis netoli Jeruzalės rastų kapų buvo gražiai papuošti. Rasti paveikslai ir pagražinimai rodo Egipto ir Finikijos kultūrų įtaką.
Šalia kūno būdavo palaidojamos ir įkapių dovanos. Šios dovanos galėjo būti: keramika
Pereinamasis laikotarpis
Nuo VI a. iki I a. pr. Kr. naujų kapaviečių buvo įrengta nedaug. Akmeniniai kapai buvo skirti elitui, o žlugus Jeruzalei didžioji elito dalis buvo išvežta į Babiloną (Babilonijos tremtis
Antrosios šventyklos laikotarpis
Nuo I a. pr. Kr. buvo vėl naudojami akmeniniai kapai. Tai vyko dėl dalinės helenizmo įtakos, nes graikiškoje kultūroje tai buvo įprastas laidojimo būdas. Nuo Pirmosios šventyklos laikų šios akmeninės kapavietės skyrėsi keliais ženkliais skirtumais:
- kapo vidus buvo vis labiau puošiamas;
- įėjimas tapo didingesnis ir įmantresnis. Kai kur rasta ištisų statinių, pastatytų ant kapaviečių;
- mirusieji buvo paguldyt jau ne lentynose palei sienas, o angose išskobtuose sienoje grindų lygyje;
- kaulai nebebuvo sudėti ir laikomi duobėje, iškastoje kapo grindyse, jie buvo laikomi specialiose skryniose (urnose).
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<
