Biblijos laikais vyrai, moterys ir vaikai dėvėjo tokius pačius drabužius:

Moterys paprastai dėvėdavo ilgą tuniką, su pusilgėmis arba ilgomis rankovėmis, galvą uždengdavo dangalu. Vyrai nešiodavo ilgą ar trumpą tuniką ir ne visada dengdavo galvas.

Dauguma drabužių buvo pagaminti iš vilnos ar lino. Pasak Matthew 3:4 ir Mark 1:6, Jonas Krikštytojas nešiojo grubų apsiaustą, pagamintą iš kupranugario vilnos.
Ezekiel 16:10-13 minimi šilkiniai drabužiai, tačiau nėra visiškai aišku, ar minimas hebrajiškas žodis iš tikrųjų reiškia „šilkas“. Tai gali būti ir kito vertingo audinio rūšis. Vienintelis kartas, kuomet Biblijoje neabejotinai mini šilką, yra Revelation 18:12.
Buvo draudžiama viename drabužyje naudoti dviejų skirtingų rūšių audinius. Deuteronomy 22: 11 teigiama: „Nesirengsi drabužiais, pasiūtais iš drauge suaustų vilnų ir linų.“.

Lino audiniai buvo balkšvos arba smėlio spalvos. Vilnos audiniai buvo natūralių spalvų, juodos, rudos ir smėlio spalvos, tačiau ją buvo galima dažyti ir skirtingomis spalvomis. Biblijoje ypač minimos raudonos, mėlynos ir violetinės audinių spalvos.

Purpuro spalvos aprangą dėvėjo tik turtingiausi žmonės. Šiai spalvai išgauti buvo naudojami labai brangūs dažai, gaminami tik iš tam tikros rūšies jūros sraigių sekretų. Acts 16:14 minima moteris, vardu Lidija, kuri prekiavo purpuriniais drabužiais.