Biblijoje randama įvairių pasakojimų apie aklumą. Taip pat randama įstatymų, kalbančių apie aklųjų apvalymą, pavyzdžiui, Kunigų 19:14. Vis tik aklumas buvo laikomas trūkumu, dėl to aklieji negalėjo tapti kunigais (Kunigų 21:18).

Aklieji dažnai priskiriami toms pačioms žmonių grupėms, kurioms reikalinga apsauga, pavyzdžiui, našlių ir našlaičių. Psalmėje 146:8 aklieji taip pat minimi tarp žmonių, kuriais pasirūpins pats Dievas.

Kartais aklumas buvo laikomas bausme. Jono 9:1-2 mokiniai klausia Jėzaus, kodėl žmogus buvo aklas nuo gimimo: ar jis nusidėjo, ar jo tėvai? Anot Jėzaus, žmogus yra aklas ne dėl nuodėmės, o dėl to, kad Jėzus jį išgydytų. Šitaip Dievo darbas gali tapti regimas.

Aklumas kaip metafora

Aklumas taip pat naudojamas kaip metafora apibūdinti žmones, kurie nesilaiko Dievo įstatymų ir nemoka gyventi. Pavyzdžiui, Izaijo 29:9.

Naujajame Testamente randama nemažai tekstų apie aklųjų išgydymą.