Liga

Biblijoje minimos įvairios ligos ir negalės: luošumas, aklumas, kurtumas, įvairūs bėrimai (pavyzdžiui, hebrajišku terminu „tzarat„ apibūdinamos įvairios odos ligos), karščiavimas ir t. t. Iš tikrųjų Biblijos pasaulyje turėjo būti kur kas daugiau ligų, nes senovėje nebuvo tiek daug sveikatos apsaugos priemonių kaip šiais laikais.

Senovėje žmonės manė, kad ligas sukelia išorinės, aukštesnės jėgos. Tai gali būti ne tik kiti žmonės, bet ir demonai ar dievai.

Biblijoje ligos taip pat kartais laikomos Dievo bausme. Kad pasveiktų, sergantysis turi susitaikyti su Dievu.

Tiksliai nežinome, kokiomis priemonėmis žmonės bandė gydyti ligas. Žaizdos buvo gydomos aliejumi, vynu, džiovintomis figomis ir balzamu. Pavyzdžiui, gailestingasis samarietis naudojo vyną ir aliejų plėšikų sumušto vyro žaizdoms gydyti (Luko 10:34).

Naamanas, kad būtų išgydytas, turėjęs septynis kartus pasinerti Jordano upės vandenyse (2 Karalių 5:13-14), o Ezekijas išgydomas dedant ant žaizdų džiovintas figas (2 Karalių 20:1-11).

Gydytojų būta, bet jie paprastai negalėdavo užtikrinti gydymo veiksmingumo. Tad žmonės dažnai juos laikydavo apgavikais. Jeremijas ironiškai apgailestauja, kad jo žmonės negydomi, nors Gileade yra daug gydytojų (Jeremijo 8:22-9:6). Tai, kad karalius kreipėsi pagalbos į kekšes ir melagius, galima vertinti kaip tikėjimo Dievu stoką (2 Metraščių 16:12).

Iš žydų išminčiaus Jėzaus Siracho išgirstame kitokį požiūrį. Jam aišku, kad ligą sukelia žmogus, nusidėjęs prieš savo Kūrėją, tačiau jis mano, kad sergantieji, norėdami išgydyti, turėtų kreiptis į gydytojus. Sirachas parašė visą traktatą apie gydytojus bei gydymą (žr. Siracido 38 ir ligos ir gydymas pagal Jėzų Sirachą).

Tiek Senajame, tiek Naujajame Testamentuose randame nemažai pasakojimų apie ligas. Senojo Testamento pavyzdžiai:

Naujajame Testamente daugiausia gydo Jėzus: