Paveldas

Po tėvo mirties sūnūs jo turtą gaudavo kaip palikimą. Vyriausiajam sūnui tekdavo dviguba turto dalis – pirmagimystės teisė. Kad paaiškintų, kaip turėtų būti padalintas jo turtas, žmogus galėjo surašyti testamentą.

Šeimoje

Teoriškai merginos palikimo negaudavo, užtat ištekėdamos gaudavo kraitį. Tačiau jei kas nors mirdavo nesusilaukęs nė vieno sūnaus, jo turtas atitekdavo dukteriai arba dukterims. Jei kas nors mirtų bevaikis, jo turtas atitektų broliams. Trumpai tariant, turtas visuomet turėjo pasilikti šeimoje (žr. Skaičių 27:1-11).

Vergas taip pat galėjo paveldėti. Tokį pavyzdį galima rasti Pradžios 15:2-4, kur Abraomas nerimauja, esą jo turtas atiteks vergui Eliezerui. Mato 21:33-44 palyginime apie ūkininkus žmogžudžius matome, kad samdiniai taip pat gali paveldėti vynuogyną, jeigu nėra sūnaus.

Našlės

Našlės nieko nepaveldėdavo, bet galėjo ištekėti už savo svainio, kad su juo susilauktų vaikų ir taip užsitikrintų savo ateitį.

Susijusios Rašto vietos

Pradžios 15.2 - Pradžios 15.4 Skaičių 27.8 - Skaičių 27.11 Pakartoto Įstatymo 21.15 - Pakartoto Įstatymo 21.17 Mato 21.33 - Mato 21.44 Morkaus 12.7

Kviečiame prisijungti!

Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite:

skaityti daugiau Biblijos vertimų
žymėtis jums svarbias Biblijos eilutes skirtingomis spalvomis
užsirašyti savo įžvalgas ar iškilusius klausimus pastabų skiltyje
žvilgtelėti į kai kuriuos Biblijos įvado straipsnius

Prenumeratoje papildomai:

audio Naujasis Testamentas
keturių evangelijų pažodinis (interlinijinis) vertimas
skaitantiems originalą – Nestle-Aland 28 redakcijos Naujasis Testamentas
visi įvado į Bibliją ir Biblijos žinyno straipsniai
galimybė naršyklėje kopijuoti Šventojo Rašto tekstą asmeniniams tikslams