Šventumas Naujajame Testamente

Tuomet, kai Senajame Testamente“šventumas” dažnai siejamas su Dievo garbinimu ir su juo susijusiais fiksuotais ritualais,  Naujojo Testamento sąvoka vis dažniau taikoma dvasinei ir moralinei sferai. Krikščionys vadinami „šventaisiais“, o gyventi šventą gyvenimą yra neatsiejama nuo jų tikėjimo,gyvenimo, kuris atitinka helenistinio judaizmo moralines ir etines vertybes. Dievo šventumas, kuris vaidina tokį svarbų vaidmenį Senajame Testamente, stipriai atsispindi ir Naujajame Testamente.

Graikiškas žodis „šventasis“ Naujajame Testamente yra hagios. Septuagintoje, hagios yra hebrajų kalbos žodžio qadosh, kuris reiškia „šventas“, vertimas. Įvairūs žodžiai yra kilę iš hagios, pavyzdžiui, hagiazo (“šventinti”) ir hagiasmos (“šventumas”).