Viešpaties diena (Sekmadienis)

Biblijoje „Viešpaties diena“ nurodo į laikų pabaigą, kai Dievas arba {topic_1672_Jėzus teis visus žmones. Šis posakis graikų kalba yra „he hemera tou kyriou“. Taip pat yra dar vienas graikų kalbos posakis, kuris dažnai išverčiamas lygiai taip pat, t. y. „he kyriake hemera“. Šis paskutinis žodžių junginys Revelation 1:10 nereiškia laiko pabaigos, bet veikiausiai yra naudojamas kaip sekmadienio pavadinimas.

Ankstyvojoje krikščionybėje sekmadienis tapo ypatinga diena, nes būtent tą dieną Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų (žr., pvz., Acts 20:7-12). Bendras paaiškinimas yra tas, kad Revelation 1:10 („Viešpaties diena“) yra vartojama sekmadienio garbės titulas, nes tą dieną Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų.

Tai, kad ankstyvojoje krikščionybėje sekmadienis buvo ypatinga diena, dar nereiškia, kad sekmadienis pakeitė Šabą. Sprendimas taikyti Šabo įsakymus sekmadieniui buvo priimtas po Naujojo Testamento laikų. Naujajame Testamente vis dar karštai diskutuojama apie žydų įstatymų vietą krikščioniškame gyvenime.