Pranašas Naujajame Testamente
Ankstyvojoje krikščionybėje pranašas buvo tas, kuris žinią, gautą iš Dievo Tėvo, Jėzaus Kristaus ar Šventosios Dvasios, perduodavo ją kitiems.
Jonas Krikštytojas
Pirmasis Naujajame Testamente aprašytas pranašas yra Jonas Krikštytojas
Jėzus
Visose keturiose Evangelijose
Kaip ir pranašai Senajame Testamente
Pranašavimas ankstyvojoje bažnyčioje
Ankstyvojoje bažnyčioje pranašavimas buvo plačiai paplitęs. Vyravo įvairios pranašavimo formos, tačiau yra keletas atsikartojančių bruožų:
- pranašai aktyviai dalyvavo bendruomenėje, kuriai priklausė. Pranašavimo tikslas buvo bažnyčios kūrimas, o ne rūpinimasis pavieniais jos nariais;
- nors žmonės buvo įsitikinę, kad Šventąją Dvasią gavo visa bažnyčia (žiūrėti Acts 2:17-18), ne kiekvienas bažnyčioje laikytas pranašu. Paprastai buvo speciali bažnyčios narių, kurie pranašavo ir buvo atpažįstami kaip pranašai, grupė. Tačiau riba tarp jų ir kitų kongregacijos narių nebuvo labai ryški. Visa bažnyčia turėjo kritiškai ištirti pranašus (Revelation 2:2);
- pranašo žinia paprastai atitiko tradiciją: esamus Biblijos tekstus ar krikščionišką žodinę tradiciją;
- kartais pranašai teigdavo, kad jų apreiškimai yra Jėzaus žodžiai.
Paulius apie pranašavimą
Paulius
Apreiškimo Jonui knyga
Aiškiausias krikščioniškos pranašystės pavyzdys – Apreiškimas Jonui
Kviečiame prisijungti!
Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite:
skaityti daugiau Biblijos vertimų žymėtis jums svarbias Biblijos eilutes skirtingomis spalvomis užsirašyti savo įžvalgas ar iškilusius klausimus pastabų skiltyje žvilgtelėti į kai kuriuos Biblijos įvado straipsnius
Prenumeratoje papildomai:
audio Naujasis Testamentas keturių evangelijų pažodinis (interlinijinis) vertimas skaitantiems originalą – Nestle-Aland 28 redakcijos Naujasis Testamentas visi įvado į Bibliją ir Biblijos žinyno straipsniai galimybė naršyklėje kopijuoti Šventojo Rašto tekstą asmeniniams tikslams