Keliose Senojo Testamento vietose galima rasti švenčių, kurių reikia laikytis, apžvalgą. Daugybė iškilmių yra įkvėptos senojo derliaus nuėmimo kalendoriaus. Kitų iškilmių ištakos – svarbių įvykių šventimas ar jų minėjimas.

Švenčių apžvalgą Senajame Testamente galima aptikti:

Pačios svarbiausios šventės yra minimos čia:

Hebrajų kalboje yra keletas žodžių „šventei“ apibūdinti. Svarbiausi iš jų yra moed ir hag. Pirmasis žodis yra gana įprastas ir vartojamas įvairioms šventėms. Hag labiau vartojamas trims didžiosioms kasmetinėms iškilmėms (Paschos iškilmei, Savaičių šventei ir Palapinių šventei).

Trys didžiosios kasmetinės Senojo Testamento šventės iš pradžių buvo derliaus iškilmės. Jos pirmą kartą minimos Exodus 23: 14-17 – jų metu žmonės kviečiami pasirodyti Viešpačiui. Po to, kai Jeruzalėje buvo pastatyta šventykla, šventės tapo piligrimystės šventėmis, kuomet visi keliavo į šventyklą.

Šių didžiųjų kasmetinių švenčių metu darbas buvo draudžiamas (taip pat žiūrėti šabas). Šios šventės skirtos ne tik izraelitams, bet ir svetimtaučiams.

Laikui bėgant aiškiai vystėsi Senojo Testamento švenčių kalendorius. Kalendorius pamažu tankėjo, keitėsi ir teologinis akcentas. Šventykla čia atliko svarbų vaidmenį. Datos taip pat tapo tikslesnės, o tai leido visiems Izraelio gyventojams iškilmes švęsti tuo pačiu metu.