Levitas

Levitai patarnavo Susitikimo palapinėje ir Jeruzalės šventykloje. Jie buvo pavaldūs kunigams.

Levito vardas

Nevisiškai aišku, iš kur kilęs žodis „levitas“. Iš pradžių jis galėjo būti susijęs su žmogumi, apsisprendusiu garbinti Dievą (žr. Išėjimo 32:25-29 ir Pakartoto įstatymo 33:8-10). Tačiau Senajame Testamente levitai nuolat laikomi Levio, vieno iš Jokūbo ir Lėjos sūnų, palikuonimis. Todėl jie siejami su Levio gimine, kuriai buvo pavesta kunigiška tarnystė.

Atsidavęs Dievui

Levitai buvo Dievui atsidavę žmonės. Jie užėmė visų vyriausiųjų sūnų, kurie buvo paskirti Dievui, vietą, kaip ir gyvūnų pirmagimiai, kaip nurodyta Skaičių 3:11-13.

Levito pareigos

Levitų pareigos aprašytos Skaičių 3:1-4:49 ir kituose tekstuose. Kiekvienas levitas turėjo savo užduotis. Šios pareigos buvo paskirstytos pagal skirtingas šeimas ir gimines.


Levitai turėjo:

  • rūpintis sudedamosiomis Susitikimo Palapinės dalimis dykumoje;
  • rūpintis šventaisiais šventyklos objektais;
  • giedoti per religines sueigas šventykloje;
  • saugoti šventyklos vartus.

Bežemiai

Levitai savo žemės neturėjo. Todėl jiems buvo atiduodama dešimtinė nuo žemės vaisių bei galvijų ir dalis paaukotų atnašų (Skaičių 18:21-32). Be to, levitams buvo paskirti keli miestai Skaičių 35:1-8; Jozuės 21:1-42.


Vis dėlto šios privilegijos negalėjo apsaugoti levitų nuo skurdo: neturėdami savo žemės, visuomenėje jie dažnai atsidurdavo tarp pačių neturtingiausiųjų. Levitai minimi kartu su kitomis žmonių grupėmis, kuriems reikia specialios socialinės paramos, pavyzdžiui, svetimšaliais, nešlėmis ir našlaičiais, kaip nurodoma Pakartoto įstatymo 14:29.

Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)

Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams.

Prenumeratą įsigysite  >> spausdami čia <<

 

 

Bible Society of Lithuaniav.4.17.10
draugaukime