„Dešimtyje Dievo įsakymų“ minimos dešimt svarbiausių Dievo Sandoros su Izraeliu sąlygų. Jos išvardytos Exodus 20:1-17. Didžioji dalis šių įsakymų – draudimai. Dešimt įsakymų buvo labai svarbūs judeo-krikščioniškosios civilizacijos raidai.

Frazė „Dešimt įsakymų“ paimta iš Exodus 34:28, kur Mozei nurodoma ant dviejų akmeninių plokščių užrašyti „dešimt įsakymų“ (pažodžiui hebrajų kalba „dešimt žodžių“).

Dešimt įsakymų dažnai skirstomi į tris dalis:

I. „Prologas“ (Exodus 20:1-2), kuriame Dievas pristato save ir duoda žmonėms dešimt įsakymų:

II. Pirmieji įsakymai yra apie tai, koks turėtų būti žmogaus santykis su Dievu:

III. Paskutiniai įsakymai yra apie tai, kaip žmogus turėtų bendrauti su savo artimu, pagrindinių socialinių ir moralinių principų izraelitų bendruomenei sąrašas:

Dešimt įsakymų yra išvardyti ne tik Exodus 20:1-17, bet ir Deuteronomy 5:6-21. Yra nedidelių skirtumų tarp šių dviejų versijų, būtent ketvirtajame ir dešimtajame įsakyme.

Dešimt įsakymų galutine dabar Biblijoje randama forma,  tikriausiai buvo užrašyti tremties metu arba praėjus šimtmečiui po jos (VI ar V a. pr. Kr.). Tačiau senesne forma Dešimt įsakymų galėjo būti užrašyti gerokai anksčiau. Nuomonės, koks tai galėjo būti laikotarpis, išsiskiria. Biblinėje tradicijoje dešimt įsakymų yra susieti su Moze.