Demonai Senajame Testamente

Senajame Testamente dažnai minimos demoniškos būtybės, tačiau tikroji jų tapatybė ir iš kur jos atsirado, lieka neaiški. Dažniausiai tai pavojingos, antgamtinės, po atokias vietoves klaidžiojančios būtybės.

Vieningo vaizdavimo nėra

Senajame Testamente nėra vieno, vienodo demonų vaizdavimo, todėl hebrajų kalboje nėra nė vieno konkretaus žodžio, kuris apibūdintų juos kaip grupę. Atrodo, kad demonų suvokimas senovės Izraelyje darėsi vis negatyvesnis, tačiau nuomonės apie tai, kaip tiksliai tai vystėsi, skiriasi.

Kai kurie egzegetai mano, kad ankstyvuoju laikotarpiu žmonės tikėjo, jog demonai yra dvasios, priklausančios Dievui. Juos Dievas kartais siųsdavo žmonėms, kad sukeltų nelaimes. Tik vėliau žmonės pradėjo tikėti, kad siunčia Dievas tik gerąsias dvasias, o demonai yra piktosios, nuo Dievo nepriklausančios, dvasios. Kiti mano, kad senovės Izraelio žmonės visada tikėjo, jog demonai yra savarankiškos blogio jėgos.

Demonų vardai

Senajame Testamente yra įvairių būtybių, kurias galima priskirti „demonams“. Tai dažniausiai pavojingose vietose gyvenančios būtybės. Jie dažnai vaizduojami kaip žmogaus ir gyvūno derinys. Pavyzdžiui:

demonai, hebrajiškai vadinami „šedim“ – kraujo ištroškusios būtybės, reikalaujančios vaikų aukų (Psalmė 106:37).
dykumos demonai (hebrajiškai „zyjim“ ir „yjim“), gyvenantys griuvėsiuose ir dykumoje, simbolizuojantys sunaikinimą (Izaijo 13:21, Izaijo 34:14 ir Jeremijo 50:39).
„seirim“ (Izaijo 13:21): tikslus jų tapatumas neaiškus, bet jie galėjo būti vaizduojami kaip plaukuoti demonai su tam tikromis fizinėmis ožkų savybėmis (pavyzdžiui, satyrai). Jie klaidžioja po nesvetingus regionus. Kunigų 17:7 ir 2 Metraščių 11:15 rodo, kad žmonės juos garbino (neteisėtai).
nakties demonas, vardu Lilita, atsakingas už ligas ir stichines nelaimes. Jis galėjo būti vaizduojama kaip paukštis Izaijo 34:12.

Demonus siunčia Dievas

Senajame Testamente kai kuriuos demonus taip pat siunčia Dievas, kad neštų žmonėms nelaimę. 1 Samuelio 16:14 Dievas siunčia blogą dvasią Sauliui, dėl ko Saulių apima pavydas. Išėjimo 12:23 Dievas siunčia „Mirties angelą“ į Egiptą, kad nužudytų visus pirmagimius. Šį „angelą“ galima vertinti ir kaip blogio dvasią.

Susijusios Rašto vietos

Išėjimo 12.23 Kunigų 17.7 Izaijo 13.21 Izaijo 34.12 1 Samuelio 16.14 Psalmynas 106.37 Jeremijo 50.39 2 Metraščių 11.15

Kviečiame prisijungti!

Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite:

skaityti daugiau Biblijos vertimų
žymėtis jums svarbias Biblijos eilutes skirtingomis spalvomis
užsirašyti savo įžvalgas ar iškilusius klausimus pastabų skiltyje
žvilgtelėti į kai kuriuos Biblijos įvado straipsnius

Prenumeratoje papildomai:

audio Naujasis Testamentas
keturių evangelijų pažodinis (interlinijinis) vertimas
skaitantiems originalą – Nestle-Aland 28 redakcijos Naujasis Testamentas
visi įvado į Bibliją ir Biblijos žinyno straipsniai
galimybė naršyklėje kopijuoti Šventojo Rašto tekstą asmeniniams tikslams